"Akistatoje" nuolat spausdiname įvairiausius patarimus - ką valgyti, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad ilgiau išliktume sveiki, tačiau aklai tikėti tais patarimais tikrai neverta. Ir vien todėl, kad šimtai iš įvairių agentūrų, mokslo institucijų ateinančių pranešimų, straipsnių laikraščiuose tiesiog prieštarauja vieni kitiems. Rytą mums sakoma, kad išrasti vaistai, kurie padės žmogui išgyventi iki 150 metų, o jau vakare paaiškėja, kad tie vaistai baltosioms pelėms sukėlė vėžį.
Arba - ar pavojinga saulė? Ilgus metus mokslininkai ir medikai perspėja mus, kad visą dieną degintis saulėje nepasitepus apsauginiais kremais pavojinga sveikatai. Ir štai baigiantis vasarai tyrinėtojai paskelbia - lįskite lauk iš po visokių skrybėlių ir pliažo skėčių, nes saulė labai visiems reikalinga. Pasirodo, net 95 proc. mums reikalingo vitamino D mes gauname su saulės spinduliais. O šis vitaminas labai reikalingas, nes padeda organizmui įsisavinti kalcį, kuris apgina mus nuo tokių ligų kaip osteoporozė, diabetas ir išsėtinė sklerozė. O kaipgi apsauginis kremas saulės spindulių? Meskite jį į šiukšlių kibirą, nes mokslininkai nustatė, kad per dažnai vartojamas ir per giliai įtrintas šis kremas sukelia odos vėžį. Vietoj šio kremo tris kartus per savaitę valgykite žuvį ir ji apsaugos nuo saulės ne blogiau nei visokie tepalai. Beje, 1960-1970 ir dar vėlesniais metais gydytojai irgi rekomendavo kuo ilgiau būti saulėje. Ir jei kūdikėliui šlapdavo sprandukas, gydytojai pirmiausia rekomenduodavo saulės vonias ir tik po to vitamino D lašelius.
Vieną dieną mes skaitome, kad Norvegijos žuvų fermose išaugintos lašišos - pats sveikiausias maistas, o jau kitą dieną sužinome, kad valgyti šią žuvį yra tas pats, kas gyventi šalia Černobylio elektrinės. Net obuolius - ir tuos valgyti kenksminga: naujausi tyrimai parodė, kad jie gadina dantis. O ilgą laiką stomatologai obuolį net rekomenduodavo vietoj dantų šepetuko.
Laikraščiai kasdien mums praneša apie produktus, kurie vos ne nuodai, nors daug metų manėme, kad jie stiprina sveikatą.
Štai dar keli pranešimai. Pienas mažina kraujospūdį, citrusiniai vaisiai mažina vėžio susirgimo riziką, puodelis arbatos turi daugybę antioksidantų, kurie neleidžia žarnyne daugintis blogoms bakterijoms.
Jauni žmonės maitinasi kuo papuola, visiškai negalvodami apie sveiką maistą. Valgo visokius mėsainius, "šunainius", picas, geria kokakolą ir kitokius gazuotus gėrimus, kuriuos dietologai deda į šuns dienas. Pagyvenę ir senukai, ypač inteligentai, bando maitintis sveikai. Parduotuvėse jie, aišku, gadina regėjimą bandydami perskaityti, kas ten mažytėmis raidelėmis parašyta ant produktų. Tie užrašai ir skirti senukams, bet jie jų neįžiūri. Beje, tokio pat smulkumo raidėmis parašytos ir vaistų vartojimo instrukcijos.
Blogiausia tai, kad apstu patarimų, kurie prieštarauja vieni kitiems. Daugelis sveikuolių pusryčius pradeda sausaisiais pusryčiais, nes visą laiką buvo rašoma, kad tai labai sveika. Man pavyko tuo įtikinti net savo senelę, kuri sakė, kad toks maistas tik kiaulėms. Ir štai kai jau senelė ėmė valgyti tuos "muslius", viename laikraštyje perskaičiau, kad nuo tų pusryčių, jei juos per trumpai palaikysim užpylę pienu ar vandeniu, galima susirgti storosios žarnos vėžiu.
Ir taip vos ne apie visus produktus. Kol kas, atrodo, mažiausiai pavojingi bananai, pomidorai, brokoliai ir arbata. Neigiamų atsiliepimų apie šiuos produktus neteko skaityti. O apie kitus perskaitęs prieštaringų atsiliepimų imi galvoti, kas už to slepiasi. Aišku, šiais laikais mokslinius tyrimus dažniausiai finansuoja pramonininkai, farmacininkai, ūkininkai. Tad ir šokama pagal jų užsakymą muziką. Bulvių augintojas, finansavęs bulvių tyrimą, laukia jam palankaus rezultato, šokolado gamintojas, sumokėjęs pinigus, irgi nori pagyrimų savajai produkcijai. Farmacininkai, aišku, nori, kad "nuo visų maisto produktų" vystytųsi visokie vėžiai, augliai, kitokios baisios ligos ir irgi už tokį rezultatą moka pinigus. Tikriausiai dėl to ir būna tas pats produktas iš ryto pats sveikiausias, o vakare nuo jo jau galima numirti.
Todėl ir patys mokslininkai, ypač tie, kurie nesuinteresuoti, į visus tuos turimus žiūri labai skeptiškai. Vienas profesorius pripažino, kad maistas, aišku, turi įtakos vėžio išsivystymui, bet kiek - vargu ar koks tyrėjas gali pasakyti. Žmonių skonis nuolat keičiasi. Paaugliai mėgsta vieną maistą, suaugę - kitą. Norint, kad tyrimas būtų tikslus, reikėtų bent 10 tūkstančių žmonių 10 metų valgyti tuos pačius produktus. Bet argi kas taip valgo?
Kadangi nėra tikslių tyrimų, tai tuo naudojasi vaistų gamintojai, farmakologai. Jie, pavyzdžiui, ima gąsdinti vyrus, kad nuo prostatos vėžio miršta vis daugiau ir daugiau stipriosios lyties atstovų. Nuolat apie tai girdėdami per radiją ir televiziją, skaitydami laikraščius, vyrai iš tikrųjų išsigąsta ir puola pirkti visokių papildų, kurie turėtų sustiprinti šlapimo srovę. Išskyrus vartotojus, visiems gerai, nes pilnėja piniginė, o sveikata nuo tų tablečių nei pablogėja, nei pagerėja.
Taigi valgyti reikia tai, kas kiekvienam patinka, kas skanu. Svarbu tik nepersivalgyti. Štai "Lietuvos ryte" buvo atspausdintas pasakojimas apie šimtamečius. Buvo klausiama, ką jie valgė, kad sulaukė tokio garbingo amžiaus. Ir ką jūs manot? Dažnas Lietuvoje šimto metų sulaukęs senolis visą gyvenimą kirto lašinius ir nė žiūrėt nežiūrėjo daržovių pusėn. Daržovės, tas, anot medikų, vitaminų šaltinis, jiems, matai, neskanu, o štai pačirškinti ant keptuvės lašinukai su kiaušiniu - vos ne kasdieninis maistas. Dietologai pasakytų, kad nuo tokio maisto, pilno cholesterolio ir riebalų, jau seniai turėjo užsikimšti kraujagyslės. Bet kažkodėl neužsikimšo. Aišku, jei prisikirtęs lašinių gulsi į lovą ir pūškuosi, tai ilgai tikrai negyvensi. Bet jei išeisi į lauką prie ūkiškų darbų, tai grįžęs po kelių valandų vėl ieškosi kokio nors "nesveiko maisto" - pavyzdžiui, bryzo rūkyto kumpio. Ir nieko. Nes šimtamečių pavyzdys rodo, kad svarbiausia yra ne ką valgysi, o kiek ir ką po to veiksi. Svarbu "nepersiėsti" ir kuo daugiau judėti, būti gamtoje ir nesinervinti. Teigiamos emocijos įveikia ir cholesterolį, ir senatvės ligas.
