Sigitas STASAITIS
Pastaruoju metu daug padaryta vaikų teisių labui: kiekviename didmiestyje ir rajone - vaiko teisių apsaugos tarnyba, išleisti įstatymai, saugantys nepilnamečių garbę, orumą bei laisves, su problemų turinčiais paaugliais dirba šimtai specialistų. Tačiau mes, suaugusieji, kiekvienas žinome, jog teisių nebūna be pareigų. Vaiko pareigos taip pat surašytos Konstitucijoje - iki 16 metų mokytis (41 str.) bei gerbti įstatymus ir kitus žmones (28 str.). Įstatymų kūrėjai, deja, pamąstė tik kaip užtikrinti nepilnamečių teises, o kaip priversti dalį išpaikusių nepilnamečių laikytis Konstitucijos ir įstatymų - niekas nežino. Šiandien realybė tokia: keli procentai visų nepilnamečių daro nusikaltimus, terorizuoja tėvus bei pedagogus, nesimoko, valkatauja. Tokie gali būti išsiųsti į specialiąsias mokyklas, jei... sutiks patys.
Jurbarko rajone gyvenę sutuoktiniai Navakauskai turėjo du pamečiui gimusius sūnus. Prieš dešimtmetį vyresnėlis išėjo tarnauti į armiją, o septyniolikmetis V. Navakauskas liko vienas pas tėvus. Pastarieji nebuvo pavyzdingi piliečiai - gėrė ir šeimos galva, nebuvo abstinentė ir jo žmona, tačiau šiaip šeima kuo nors iš kitų kaimiečių neišsiskyrė. Vieną 1993-iųjų gegužės dieną, kai V. Navakausko tėvas, kaip įprasta, grįžo išgėręs, sūnus apsisprendė. Pačiupęs vokišką durklą - tą patį, kuriuo kaime skerdžiamos kiaulės - jį susmeigė užknarkusiam tėvui į kaklą. Po to priėjęs prie miegančios motinos ir jai perrėžė gerklę. V. Navakauskas tėvą užkasė prie namų, o motinos lavoną, įmetęs į dviračiu tempiamą vežimėlį ir nuboginęs nuošaliau, nutėškė į pelkę. Sudeginęs kruviną patalynę nuo kito ryto septyniolikmetis ūkininkavo sau ramiai vienas. Kaimynų klausiamas jis ramiai atšaudavo, jog tėvai išvykę, bet žadėję kada nors grįžti. Velniažin, kiek toks išgama būtų ūkininkavęs, jei žmonės nebūtų aptikę iš po žemių styrančių nužudytojo Navakausko kojų. Suimtas V. Navakauskas nesigrauždamas ciniškai metė:
- Įkliuvau per savo tingumą. Tąnakt iškasti gilesnę duobę tėvui trukdė medžių šaknys. Patingėjau kasti kitoje vietoje naują duobę, tai blogai paslėpto lavono kojas ir pamatė kaimynai, kad juos kur...
Praėjo keleri metai - šalia Biržų tėvus lygiai taip pat nužudęs užkasė kitas nepilnametis sūnus - Mindaugas Daunoras. Liaudis apie jį jau net sukūrė anekdotą - teisme Mindaugėlis prašė teisėjų jo pasigailėti, griežtai nebausti, nes jis visiškas... našlaitis.
Ne iš kosmoso Lietuvoje atsiranda tokių vaikų. Mūsų šalyje yra keliolika tūkstančių šeimų, per 30 000 Lietuvos vaikų, be girtų tėvų, nieko daugiau nėra matę. Būtent dėl tokių šeimų valstybė laiko visą krūvą globos namų (telefonų knygoje du pilni puslapiai adresų), po 500 litų už kiekvieną vaiką atseikėja vaikus priimančioms šeimynoms - kad tik vaikai neatsidurtų gatvėje. Tiems, kas pavydi globėjams mokamų 500 litų į mėnesį, derėtų žinoti, jog valstybiniuose globos namuose vienas vaikas per mėnesį valstybei kainuoja 760-1600 ir daugiau litų. Dėl aktyvios šalies vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos Lietuvos vaikai gerai išmoko savo teises. Nepilnamečiai gerai žino, kad jų negalima mušti, o jei neteks tėvų ar gyvenimo šaltinio, bus valstybės visiškai aprūpinti ir išlaikomi. Tačiau tarp tokių visada buvo ir bus keli procentai nepilnamečių, pripažįstančių tik teises. Ir jokių pareigų.
Pernai gruodį per visą Lietuvą nuvilnijo skandalas, kaip Šiaulių internato (vaikų globos namų) auklėtiniai septyniolikmečiai Ailandas B. su Kęstučiu K. girti grįžę į bendrabutį norėjo įsinešti 6 litrus (!) stipriausiojo spirituoto alaus. Budėtoja neįleido, tai nepilnamečiai sukėlė triukšmą, išdaužė langų bei durų stiklus. Net iškviesti du policininkai neįveikė šių piemenų. Tik atvykus pastiprinimui pavyko suraityti žviegiančius Ailandą su Kęstučiu ir nuvežti į ligoninę. Joje girtieji nesidavė medikų aptvarstomi (daužydami stiklus abu truputį susipjaustė rankas), tad buvo nugabenti į policijos komisariatą, iš kurio pabėgo per sniegą vienomis kojinėmis. Atvykusiems žurnalistams chuliganai šaltais veidais pareiškė, jog dėl konflikto jie kaltina tik internato darbuotoją!
- Jei pareini su "bambaliu" alaus, auklėtojos geriau tenesikiša, - porino Kęstutis, užsirūkęs LNK žurnalistų (!) pasiūlytą cigaretę (reikia gi per televiziją parodyti šaunesnį kadrą). - Jos turėtų netrukdyti kambaryje ramiai išgerti. Jei neleis, jokia policija nepadės ir toliau duš langai!
Nieko keista, kad dar nesulaukęs pilnametystės Kęstutis kartais geria po savaitę. Jo tėvas, pirmasis Šiaulių hipis, prasigėrė, degradavo, neseniai mirė besirausdamas sąvartyne radęs ir išgėręs stabdžių skysčio. Du kartus teista motina neseniai pakeitė... lytinę orientaciją ir į Kęstučio teismą (už internato inventoriaus tyčinį laužymą šiam vaikinui jau prieš tai buvo iškelta baudžiamoji byla) atėjo apsikabinusi meilužę. Galima suprasti, už ką Kęstutis kaltina tėvus, tačiau už ką jis niekina jį išlaikančius internato darbuotojus? Šis septyniolikmetis gerai žino savo teises, tik nežino (ir nenori žinoti), kaip uždirbami pinigai, nevertina to, ką gauna iš valstybės. Neseniai jis auklėtojai į veidą sviedė naujus žieminius batus ir pridūrė "šlamšto už pusantro lito" nenešiosiąs!
Paklauskite bet kurių vaikų namų, bet kurio internato darbuotojų - kiekviename yra mažiausiai po keletą tokių kęstučių. Ką ten internatų! Pažiūrėkite, ką išdarinėja tėvus turintys vaikai. Nebeištvėrę pratrūko Pamūšio (Pakruojo r.) pagrindinės mokyklos pedagogai. Darbų mokytojui atėjus vesti pamokos, būrys vyresniųjų klasių moksleivių atsisakydavo dirbti, sustoję tyčiodavosi skanduodami: "Ožys, ožys!" Pedagogas išėjo į kitą mokyklą, ten dirba be problemų. Fizinio lavinimo mokytojas irgi išėjo neapsikentęs patyčių. Tik vėliau jis kolegoms prasitarė, kad vienas mokinys jam į galvą buvo paleidęs pusplytę. Pamūšio mokiniai savo mokytojų automobilius nuolat apdrabsto mėšlu, apibraižo, kartais įsilaužę apvagia. Rugpjūtį buvo išdaužyti vienos mokytojos buto langai, pavogti daiktai, šlykščiais įžeidžiais žodžiais aprašinėtos sienos. Jau porą metų skaudžiausias patyčias kenčia lietuvių kalbos mokytoja L. Janilionienė. Nebeišgalėdama nežinia kelintą kartą įsistiklinti nuomojamo kambarėlio langų, mokytoja rėmus užkalė lentomis. Kai moteris persikėlė į kitą pastatą - ėmė dužti ir šio langai.
- Tam, kad jie nežinotų, kur esu, vakarais sėdžiu nedegdama šviesos arba tyliai tūnau kambaryje be langų, - pasakojo pedagogė. - Norėčiau iš kokio nors sodiečio išsinuomoti kambarėlį, tačiau niekas nenuomoja, nes irgi bijo chuliganų su akmenimis. L. Janilionienės kabinete pasislėpęs už užuolaidų vienas mokinys iš rankinės pavogė dalį atlyginimo. Šįkart įvykį ėmė tirti policija. Kaltininkas nustatytas, tačiau pinigai mokytojai negrąžinti - mokiniai juos pasidalino ir išleido. Pamūšio moksleiviai laimėjo krepšinio varžybas prieš gretimo Šukionių kaimo mokyklos komandą. Pralaimėjusieji išsiaiškino, jog šeimininkų komanda sukčiavo - žaidė vienas jau baigęs mokyklą krepšininkas. Kai Pamūšio krepšininkai nuvyko į kitas rungtynes Pakruojyje, kitų komandų moksleiviai apgavikus pasitiko garsiai skanduodami: "Melagiai!" Manoma, jog dėl to labai įsižeidę Pamūšio chuliganai nutarė atkeršyti... mokytojai J. Gegeckienei, lyg ji būtų nedorai laimėjusi krepšinio varžybas. Viena vakarą į šios mokytojos namus su stiklais įlėkė butelis, kitą vakarą - metalo gabalas. Pedagogė suskubo apsidrausti namą bei gyvybę.
Prieš moksleivius, kurie nuolat bėga iš namų, nelanko mokyklos, valkatauja, daro nusikaltimus - vaistų nėra. Jie žino, kad jų nei tėvai, nei juolab pedagogai negali mušti, negali net bausti priverstiniu darbu ar apriboti maistą. Gyvenantieji internatuose, vaikų namuose žino, kad jų niekas negali iš ten išmesti kol sukaks 18, o jei mokosi profesinėje mokykloje - iki 24 metų. Beglobiai žino, kad prieš išeidami iš globos įstaigos gaus 6 000 litų įsikūrimo pašalpą.
Žinodami savo teises kai kurie paaugliai elgiasi taip baisiai, jog tiesiog negali gyventi tarp kitų vaikų. Nesutramdomiems mažamečiams neklaužadoms ir nusikaltėliams visose šalyse veikia specialiosios uždaros mokyklos. Lietuvoje tokios mokyklos bene keturios. Nusikaltę, nepasiduodantys auklėjimui pradinukai mokosi Gruzdžių (Šiaulių r.) specialiuosiuose vaikų globos namuose. 12-15 metų jaunieji neklaužados vežami į Čiobiškio (Širvintų r.) specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus, patys vyriausieji - į Veliučionius (Vilniaus r.). Dar vieni tokie specialieji namai Vilniuje yra nusikaltusioms mergaitėms. Ir tai suprantama, nes kur dėti pradinuką, kuris, pavyzdžiui, nudūrė savo patėvį? Kitas į Gruzdžius iš Kauno atvežtas pradinukas prieš keletą metų dalyvavo gatvėje apiplėšiant ir nužudant tris senutes! Skirtingai nei įsitikinę daugelis skaitytojų, specialiosios mokyklos nėra kalėjimai - auklėtiniai ir į miestą išleidžiami, atostogų visi grįžta namo. Tačiau prieš gerus metus valdininkams užkliuvo ir šios specialiosios įstaigos. Prezidentas V. Adamkus su svita apsilankė Čiobiškyje ir pamatė drausminimo kambarį, auklėtinių vadintą karceriu. Kilo triukšmas, mokykla buvo uždaryta, reorganizuojama. Pernai valdininkai pusę metų draudė mažuosius nusikaltėlius siųsti į specialiąsias mokyklas.
"...delinkventinio (nusikalstamo - S. S.) elgesio vaikai turėtų būti globojami apskričių bei savivaldybių priežiūros įstaigose, jaunimo mokyklose, globos institucijose, šeimynose ir pan." - Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius A. Puodžiukas į visus rajonus pernai vasarą išsiuntinėjo tokius raštus. Palaukite, pone sekretoriau. Pavyzdžiui, mūsų minėtasis Kęstutis jau gyvena apskrities įstaigoje - Šiaulių vaikų globos namuose. Kitos savivaldybės priežiūros įstaigos ar globos institucijos aplink Šiaulius nėra. Miesto jaunimo mokykla irgi netinka - už pamokų nelankymą Kęstutis išmestas iš puikios Šiaulių Ragainės vidurinės mokyklos. Negi jis eis į pamokas Jaunimo mokykloje? Belieka šeimyna, tačiau kokie globėjai paims paauglį, kuris girtauja po savaitę ir nuolat laužo baldus? Lietuvoje bene vienintelė B. Laugalienė į savo šeimyną Žadžiūnuose (Šiaulių r.) priimdavo vaikus iš Gruzdžių, Čiobiškio ir Veliučionių, tačiau dabar ši moteris valdžios nemalonėje, jos šeimyna išdraskyta, uždaryta ir nebefinansuojama. Vykdant pono ministerijos sekretoriaus A. Puodžiuko nurodymą, belieka delinkventinio elgesio vaikus eksportuoti į Mėnulį arba nuolankiai kentėti jų išpuolius bei patyčias. Kentėti tenka, suprantama, ne A. Puodžiukui...
Tiesa, šiemet A. Puodžiukas jau leido "delinkventinius paauglius" vežti į specialiąsias mokyklas, tačiau tam reikia ne tik kelių komisijų, vaiko tėvų (jei yra) sutikimo, bet ir - sunku patikėti didesne kvailyste - paties mažojo nusikaltėlio sutikimo! Ką darysi, Šiaulių internato auklėtojai ne kartą maždaug taip maldavo Kęstučio:
- Būk geras, pasirašyk, kad sutinki važiuoti girtauti ir daužyti langų į Veliučionis...
Šiaulių internato auklėtojų principingumas neleisti girtauti bei rūkyti bendrabutyje taip "užkniso" Kęstutį, jog jis pasirašė ir išvažiavo į Veliučionių specialiąją mokyklą.
Veliučionių specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų pedagogai korespondentui pasakojo, jog stengiasi iš paskutiniųjų. Jų įstaiga yra toliau nuo miesto, tad toliau ir nuo alkoholiu prekiaujančių parduotuvių bei kitų pagundų. Su maždaug pusšimčiu nepilnamečių Veliučionyse dirba apie 30 pedagogų (Čiobiškyje dabar likę vos 11 auklėtinių).
Pagal statistiką, du trečdaliai buvusių Veliučionių specialiųjų namų auklėtinių vėliau padaro nusikaltimus ir pakliūva į suaugusiųjų kolonijas, dauguma jų tampa profesionaliais nusikaltėliais. Tačiau už tuos 37 procentus globotinių, kurie susimąsto, pasikeičia ir nebepatenka į įkalinimo įstaigas, belieka tik padėkoti visos Lietuvos vardu - visiems mums bent trečdaliu ramiau gyventi. O tokiems puodžiukams bei panašaus plauko valdininkams reikėtų į kabinetą atvežti būrį mažųjų banditėlių ir pasiūlyti praktiškai parodyti, ką daryti su tokiais vaikais, žinančiais savo teises, tačiau ne pareigas.
