Remigijus RAINYS
Šią savaitę Susisiekimo ministerijos darbuotojų grupė turėjo išvykti į Prancūziją susipažinti su šioje šalyje įdiegta stacionaria greičio matavimo keliuose sistema, jau davusia puikių rezultatų. Pernai šioje Vakarų Europos valstybėje pastačius 100 stacionarių greičio matuoklių, žuvusiųjų keliuose sumažėjo net 25 procentais. Teigiama, kad būtent naujosios sistemos dėka pavyko išsaugoti net 2 000 žmonių gyvybių, o Prancūzija pasiekė pačių geriausių rezultatų saugaus eismo srityje visoje Europos Sąjungoje.
Atsako savininkas
Nuo 2003 metų vidurio Prancūzijoje įsigaliojo griežtesnės bausmės už greičio viršijimą, tad dabar jaunas vairuotojas, kurio vairavimo stažas - iki 2 metų, viršijęs greitį ne tik turi sumokėti piniginę baudą, bet ir perlaikyti vairavimo egzaminą. Griežtindami lakstūnų atsakomybę prancūzai pakeitė ir kai kuriuos teisės aktus, todėl dabar įteisinta, jog už viršytą greitį, kuris užfiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu nufotografuojant automobilį, atsako tik automobilio savininkas, net jei ir ne jis vairavo nufotografuotą mašiną. Tai gerokai padėjo tramdyti nedrausmingus vairuotojus, nes dabar ne tik kelių policija, bet ir automobilių savininkai priversti domėtis, kas, kada ir kur važinėja jų automobiliais.
Dar viena veiksminga naujovė, įdiegta Prancūzijoje, ta, jog duomenys apie pažeidimus specialiuose vokuose išsiunčiami į pažeidėjo namus bei darbovietę. Paaiškėjo, kad savo darbo vietas itin branginantys prancūzai labai nepageidauja, kad baudos čekius išvystų ir jų darbdaviai, todėl net neraginami skuba susimokėti baudas. Prancūzijoje į greičio matuoklių sistemą buvo investuota daugiau nei 10 milijonų eurų, tačiau pirmojo etapo investicijos (apie 4 milijonai eurų) atsipirko per pusmetį. Matyt, todėl ta pati firma, kuri greičio matuoklių sistemą įrengė ir suderino Prancūzijoje, mielai to paties imtųsi ir Lietuvoje. Beje, optimistai prancūzai, gal ir nežinodami, kaip nenoriai lietuvaičiai moka jiems paskirtas baudas, tai padarytų visiškai nemokamai, už paslaugas norėdami gauti tik 15 procentų surinktų baudų. Tačiau Lietuvoje dėl stacionarių greičio matuoklių pirkimo ir sistemos įdiegimo žadama skelbti konkursą, kurio nugalėtojas, kaip dažniausiai ir būna, gali paaiškėti tik po įvairių ilgai užtrunkančių peripetijų.
Būtinas Seimo palaiminimas
Per artimiausius dvejus metus Lietuvoje prie pačių pavojingiausių magistralinių ir krašto kelių ruožų turėtų atsirasti 40 stacionarių greičio matuoklių. 4 eksperimentiniai greičio matuokliai magistralėje Vilnius - Kaunas - Klaipėda turėtų pradėti filmuoti bei fotografuoti leistino greičio viršytojus jau spalio pabaigoje. Kol kas pažeidėjai būtų tik registruojami ir galbūt įspėjami, tačiau nebaudžiami. Mat be praktinių dalykų, dar reikėtų pakeisti eilę teisinių aktų. O tai jau galės padaryti tik naujai išrinktas Seimas, kuris laiko saugaus eismo problemoms svarstyti veikiausiai suras tik išsidalinęs visus geidžiamus postus ir privilegijas. Mūsuose reikėtų greičiau apsispręsti, ar prancūzų pavyzdžiu už greičio viršijimą bausti automobilių savininkus ir atitinkamai pakeisti teisės aktus, ar dairytis tobulesnių stacionarių greičio matuoklių, kurių techninės galimybės leistų ryškiai nufotografuoti ne tik pažeidėjo automobilį, bet ir jo veidą. Tokios sistemos jau egzistuoja, tačiau jos gerokai brangesnės. Kol kas neišspręsta ir matuokliais užfiksuotų duomenų surinkimo bei kaupimo sistema, mat vieni prietaisai pažeidėjų atvaizdus užfiksuoja fotojuostelėse, kurias reikia surinkti, o kiti jau gali patys perduoti duomenis elektroniniu būdu į specializuotus centrus. Siūloma dubliuoti duomenų kaupimą ir tokius serverius įrengti ne tik policijoje, bet ir atitinkamame Susisiekimo ministerijos padalinyje. Esą taip bus išvengta galimų pareigūnų piktnaudžiavimų, nes kiekvienu momentu bus galima patikrinti, ar pažeidėjams jau išsiųsti baudos kvitai.
Nemaža problema gali tapti ir stacionarių greičio matuoklių apsauga nuo chuliganų. Didžiojoje Britanijoje, kur tokių greičio matuoklių išdėstyta 4 500, chuliganai kasmet sudaužo net per 700. Tiesa, kol kas juos atstatyti anglams nėra didelė problema, nes vien baudomis už greičio viršijimą Didžiojoje Britanijoje kasmet surenkama apie 142 milijonus svarų sterlingų (710 milijonų litų), tad pinigų užtenka viskam. Kalbama, jog mūsų chuliganai, jau nubausti už greičio viršijimą, kol kas pasitenkina tuo, kad, dėl viso pikto purvu užtepę automobilių numerius, vaiposi prieš sostinėje įrengtų stacionarių greičio matuoklių kameras ir rodo nepadorius gestus net neįtardami, jog stovintys automobiliai nefotografuojami ir nefilmuojami. O štai baikeriai ir toliau laksto su "vėjeliu" į matuoklius nekreipdami nė mažiausio dėmesio. Motociklų valstybinės registracijos numeriai yra tik motociklo užpakalyje, taigi dideliu greičiu pro greičio matuoklį prašvilpiantys motociklininkai kol kas gali sau leisti žaismingai pamojuoti rankute ar išraiškingai pademonstruoti iškeltą vidurinį pirštą, puikiai žinodami, jog liks nenubausti. Tačiau viskas, kas blogiausia, perimama stebėtinai greitai, tad galima neabejoti, jog netrukus ir mūsuose bus daužomos ar kitaip gadinamos stacionarios greičio matavimo kameros.
Padėtų ir tuščia dėžė
Pakeitimų teisės aktuose prireiks ir tam, kad būtų įteisintas naujas kelio ženklas, informuojantis vairuotojus apie matuojamą greitį. Prancūzai apie 70 procentų stacionarių greičio matuoklių išdėstymą skelbia internete, tačiau likę 30 procentų kamerų veikia slaptai. Lietuvoje siekiant atpiginti sistemos įdiegimą svarstomi planai greičio matuoklius įrengti panaudojant jau egzistuojančiuos kelininkų stacionarius įrenginius, kurie matuoja oro ir kelio dangos paviršiaus temperatūrą, fiksuoja drėgmę, vėjo stiprumą ir kitas eismą lemiančias oro sąlygas. Į pagrindinį serverį nesunkiai būtų galima perduoti ir papildomos informacijos srautą, kuriame būtų ir duomenys apie leistiną greitį šių įrenginių aptarnaujamuose ruožuose viršijusius automobilius. Taip pat siūloma greičio matuoklius laikančių dėžučių įrengti kuo daugiau, tačiau pačius matuoklius sumontuoti tik kai kuriose iš jų ir nuolat keisti pastarųjų dislokaciją, mat vis dėlto svarbiausia ne surenkamų baudų kiekis, o eismo saugumas. Tikima, kad daugelis vairuotojų greitį sumažins išvydę ne tik atitinkamą ženklą, informuojantį apie veikiantį greičio matuoklį, bet ir galbūt tuščią greičio matuoklio dėžutę. Tikimasi, jog saugaus eismo reikmėms pavyks vėl pasinaudoti pagrindinių kelių šalikelėse dar išlikusiais stacionariais postais, kurių dalis jau privatizuota, o kiti stovi užkaltais langais ir užrakintomis durimis. Planuojama, kad kol kas pakaks atgavinti keturis tokius postus, kuriose galės bazuotis ne tik eismą prižiūrintys pareigūnai, bet ir lankytojus priiminėti apylinkių inspektoriai.
Kas pažabos girtuoklius?
Beje, Vilniuje pernai įrengti stacionarūs greičio matuokliai jau pasiteisino, nes jais kontroliuojamose gatvėse gerokai sumažėjo avaringumas. Žmogus autoįvykyje žuvo tik viename tokiame ruože. Tačiau vien greičio matuoklių sistemos įvedimu užtikrinti saugų eismą Lietuvos keliuose vargu ar pavyks. Šie prietaisai, deja, negali išmatuoti prie vairo sėdinčiųjų blaivumo, praktika rodo, kad girtų vairuotojų padaromų pažeidimų, taip ir avarijų, kuriuose žūsta žmonės, skaičius nuolat didėja. Keliuose pastebimai trūksta policijos kontrolės, tad avarijas sukeliančių girtų vairuotojų skaičius kasmet auga bene po 20 procentų. Vien šių metų pavasarį surengus nė dviejų savaičių netrukusią saugaus eismo akciją, kurios metu buvo gerokai padidintas viešosios policijos patrulių skaičius magistraliniuose, krašto ir vietinės reikšmės keliuose bei miestų gatvėse, žuvusiųjų autoįvykiuose skaičius sumažėjo beveik 42 procentais. Tad ar nebūtų tikslinga atkurti taip neapdairiai išformuotus atskirus specializuotus kelių policijos padalinius? Atrodo, jog tam pritaria vis daugiau ne tik aukštų policijos pareigūnų ar valdžios vyrų, bet ir įstatymų leidėjų, nuo kurių ir priklauso atitinkamų teisės aktų priėmimas.
