Remigijus RAINYS
Ši istorija, kurios nenuspėjamą tęsinį iki šiol narplioja Utenos rajono policijos komisariato tyrėjai, prasidėjo ankstyvą rytmetį po pačios trumpiausios metų nakties.
Daugiau nei už poros dešimčių kilometrų nuo apskrities centro esančiame Daugailių miestelyje gyvenantis ūkininkas Alvydas Kazlas (56 m.) tuokart susiruošė žvejoti karosų. Aistringas žvejys ir medžiotojas ketino pirmas pasiekti tik jam vienam težinomas žuvingas vieteles ne per toliausiai esančiuose tvenkiniuose, kuriuos vietiniai gyventojai vadina tiesiog balomis, todėl nuskubėjo į garažą pasiimti meškerių. Vyriškis norėjo atsikvėpti tyliame gamtos prieglobstyje nuo kaime niekuomet nesibaigiančių ūkio darbų, o jei pasiseks, tai ne tik pats paskanauti keptų karosų, bet ir žuviene pavaišinti po poros dienų į jo gimtadienį besirinksiančius svečius.
Tačiau jau po minutės susierzinęs Alvydas vėl pravėrė namų duris ir žmonos Rimutės paklausė, ar ši kur nors nenudėjusi jo žvejybos įrankių. 34 metus su Alvydu santuokoje išgyvenusi Rimutė tik pasišaipė, kad vyro meškerykočių net verčiama neimtų į rankas, o kadangi jie - ne adatos, tai ir šieno kupetoj pasimesti negalėjo. Dar kartą pasidairęs po savo valdas A. Kazlas pastebėjo, kad dingo ne tik abi meškerės, bet ir pripučiama guminė valtis, neseniai pirkta žoliapjovė bei pilnas kanistrėlis dyzeliniam varikliui skirtos alyvos.
Suvokęs, jog yra apvogtas, ūkininkas kažkodėl tuoj pat išskubėjo kaltininko ieškoti į pačiame Daugailių pakraštyje gyvenančio Petro Juodėno (85 m.) vienkiemį.
Kažin ar Alvydas žinojo, kad būtent tą dieną jo kaimynas Petras švenčia savo 85 metų sukaktį, nes vos pasilabinęs su senoliu ėmė jam priekaištauti, kad Petro sūnus Algimantas (48 m.) su savo draugeliais jį apšvarino maždaug už 3000 litų. P. Juodėnas bandė teisinti savo išgerti mėgstantį ir per tai žmoną praradusį sūnų - esą Algimantas išvakarėse vėl išgėrė ir dėl to visą naktį namuose pūtė kaip užmuštas, tačiau A. Kazlas nenorėjo tuo patikėti ir tikrino visus pašalius, ieškodamas savo dingusio gero. Kai atvykėlis, vildamasis aptikti slaptavietę, iš daržinės išmetė kelis glėbius šieno, atsirado ir pats "įtariamasis". Jis po trumpo apsižodžiavimo ties šuliniu susikibo su A. Kazlu. Nenorėdamas, jog vyrai rimtai susimuštų, Petras puolė jų skirti ir, kaip pats šmaikštauja, buvo "pakrikštytas".
P. Juodėnas tikina, kad per visus savo gyvenimo metus buvo mušamas pirmą kartą, todėl vienas smūgis per kairę ausį ir du - per dešinę jam pasirodė ne tiek skausmingi, kiek įžeidūs. "Jubiliejaus proga" antausiais "pamalonintas" sodybos šeimininkas nekviestam svečiui priminė, kad šis savo karves nemokamai gano jo žemėse ir pagrasino, jog atsiims tuos jam paskolintus 10 hektarų. Į tai A. Kazlas neva atrėžė, kad jeigu jis išsives savo gyvulius, tai žemė liks nenaudojama ir Petras Europos Sąjungos išmokas matys kaip savo apdaužytas ausis. Vyrams išsibarus įtampa kiek sumažėjo ir abi pusės išsiskyrė gana taikiai.
Laikinas paliaubas nutraukė vakarop į sodybą sugrįžęs P. Juodėno anūkas Karolis (21 m.). Šis teisėsaugininkams jau pakankamai gerai žinomas jaunuolis pastaruoju metu verčiasi iš Vokietijos gabendamas naudotus automobilius ir juos pardavinėdamas. Sužinojęs apie senelio ir tėvo konfliktą su kaimynu, vaikinas tuoj pat suorganizavo "baudžiamąją ekspediciją". Į kieme stovėjusį automobilį šalia Karolio ir jo draugės Oksanos susėdo tėvas Algimantas Juodėnas bei kaimynas Andrius Andrejevas. Kompanija, nuvažiavusi vos kelis šimtus metrų, pamatė pakalnėje karves melžiančius A. ir R. Kazlus. Ūkininkė vėliau sakė, kad išvydusi artėjančius žmones ji nieko blogo nepamanė - atrodė, kad taip kelią iki plento trumpina kažkokie iš miestelio skubantys prašalaičiai. Tik tada, kai kapliu bei kitais daržininkystės įrankiais ir kabelio atraiža apsiginklavusi grupė pasuko tiesiai link jos, R. Kazlienė sunerimo. Lyg tyčia tuo metu jos vyras perkėlė į kitą vietą toliausiai besiganiusią karvę. Rimutė tikino, kad Karolis jai trenkė kauptuku, neištaręs nei žodžio. Moteriai pasirodė, kad jaunuolis apsvaigęs, nors alkoholio kvapo nuo jo nesijautė. Užpuolikas kelis kartus kirto Rimutei į veidą, per rankas ir šonus. Moteris garsiai šaukėsi pagalbos, o baudėją veltui bandė raminti jo tėvas Algimantas, tikindamas, jog moteris čia niekuo dėta. Pagaliau atbėgo Alvydas ir puolė ginti savo moterį, mojuodamas rankoje laikomu plaktuku, kuriuo tik ką įkalinėjo karvių grandinių kuolus. Ūkininkui teko kautis vienam prieš tris (Oksana į įvykius nesikišo, tik garsiai šūkavo). Užpuolikai atsitraukė tik tada, kai Alvydas plaktuku gerokai aptalžė ir Algimantą, ir Karolį.
Pasak Rimutės, prieš išvažiuodami kaimynai suspėjo kiek apgadinti jų melžimo aparatą maitinantį dyzelinį variklį, tad paskubomis į savo automobilį susimetę mantą bei užpuolikų paliktus įnagius, namo nuskubėjo ir Kazlai.
Ūkininkė gailisi, jog besitvarstydama kraujuojančias savo žaizdas ji nepastebėjo, kaip vyras pasiėmė savo medžioklinį dvivamzdį ir išvažiavo - niekuo gyvu nebūtų išleidusi.
Tuo metu P. Juodėno sodybos priebutyje Oksana vandeniu plovė kirstinę žaizdą ant laiptų sėdinčio Algimanto galvoje. Tolėliau trypinėjęs jos draugas Karolis nukentėjo mažiau - jo galvoje tik iššoko keli įspūdingi gumbai. Niekas neatkreipė dėmesio, kaip netoliese sustojo tyliai privažiavęs automobilis "VW Jetta". Pro atidarytą mašinos langą išlindo dvylikto kalibro šautuvo vamzdis ir paukštiniais šratais iššovė link žmonių. Vargu ar buvo šauta prisitaikius, nes Algimantui į krūtinę įsmigo tik du šrateliai, tačiau tai tikrai nebuvo saliutas sodybos šeimininko Petro Juodėno jubiliejaus garbei. Labiau tikėtina, jog perpykęs šaulys pykštelėjo aklai, tik norėdamas pagąsdinti žmonos skriaudikus, tačiau tai jau įvertins policijos tyrėjai.
Apklausiamas A. Kazlas kaltu prisipažino tik dalinai ir teigė, jog šovė tik į grindinį. Anot įtariamojo, jo priešus galėjo sužeisti tik dėl atsitiktinio rikošeto atšokę šratai.
Vėliau sužeistasis A. Juodėnas, kuriam policijoje konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, juokavo, kad vieną šratą gydytojai ištraukė, o kitą - paliko atminimui. Tačiau plaktuku prakirstą Algimanto galvą medikams teko siūti net keliomis siūlėmis. Oksanai taip pat nesunkiai buvo sužeista kairioji krūtinės pusė, tačiau žaizdelėse šratų neaptikta.
Sužeistuosius į Utenos ligoninę nugabeno Karolis, o atskubėjusi pareigūnų operatyvinė grupė sulaikė įtariamąjį ūkininką A. Kazlą, kurio namuose surastas ir paimtas legaliai laikomas medžioklinis šautuvas "IŽ 58 MA". Tad prarastas meškeres bandęs atgauti ir be karosų likęs Alvydas, dabar vargu ar beatgaus ir savo medžioklinį šautuvą. Aktyvus medžiotojas svajojo, jog kai jam sueis 60, medžiotojų būrelio kolegos tarpininkaus, kad A. Kazlui būtų suteiktas garbės medžiotojo vardas. Tiesa, savo jubiliejų Alvydas švęs tik po 4 metų, o Baudžiamojo kodekso straipsnis už viešosios tvarkos pažeidimą, pagal kurį Utenos teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kaip aukščiausią galimą bausmę už tokį nusižengimą numato tik 2 laisvės atėmimo metus. Veikiausiai iki šiol su Temide nesipykęs ūkininkas teismo bus nubaustas žymiai švelniau, bet svajonės apie garbės medžiotojo titulą vargu ar išsipildys.
Vis dėlto sulaikytam medžiotojui nereikėjo areštinėje išsėdėti visų įstatymu numatytų 48 valandų, nes po apklausos jis išleistas į namus. Abiejų konflikto pusių atstovai apsilankė pas teismo medikus, kur buvo įvertinta jų sveikatos būklė, ir tikisi, jog pareigūnai nesusipainios narpliodami šio incidento kamuolį.
