Lietuvos keliuose šiemet per tris mėnesius atsitiko 1 tūkst. 48 autoavarijos, jose 109 žmonės žuvo ir 1247 buvo sužaloti.
Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, palyginti su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, autoavarijų sumažėjo 3,7 proc., žuvo 14,8 proc. ir sužalota 2,2 proc. žmonių mažiau. Pernai per tris mėnesius įvyko 1088 autoavarijos, jose 128 žmonės žuvo ir 1275 buvo sužaloti. Daugiausiai žuvo pėsčiųjų - 52. Taip pat žuvo 25 keleiviai, 23 vairuotojai ir 5 dviratininkai. Vairuotojai sukėlė 718 autoavarijų (arba 68,5 proc. iš visų). Jose 63 žmonės žuvo ir 945 buvo sužaloti. Tarp jų 82 autoavarijas (arba 11,4 proc.) padarė neblaivūs vairuotojai.
Tarp didžiųjų miestų žuvusiųjų skaičius labiausiai padidėjo Vilniuje. Šiemet šalies sostinėje per 3 mėnesius autoavarijose žuvo 20 žmonių (pernai - 9), Kauno žuvo 5 (pernai - 7), Klaipėdoje - 1 (pernai - 1), Šiauliuose - nė vieno (pernai - 2), Panevėžyje - 3 žmonės (pernai - 2). Vilniuje didžiausias autoavarijose žuvusiųjų žmonių skaičius tenka ir 100 tūkst. gyventojų.
2002 m. gruodžio 31 d. Vilniuje buvo užregistruotos 253 207 transporto priemonės, Kaune - 166 775, Klaipėdoje - 97 098, Šiauliuose - 58 052, Panevėžyje - 55 004.
Skaičiuojant, kiek tenka autoavarijose žuvusiųjų žmonių 100 tūkst. transporto priemonių, Vilniuje šis rodiklis yra 7,9, Kaune - 3, Klaipėdoje - 1, Šiauliuose - 0, Panevėžyje - 5,5.
Tarp rajonų daugiausiai žmonių žuvo Klaipėdos rajone - 6. Kauno, Šiaulių, Telšių ir Vilniaus rajonuose žuvo po 5 žmonės.
Eismo priežiūros tarnyba atkreipia eismo dalyvių dėmesį į tai, kad pavasarį pradėjo smarkiai daugėti autoavarijų, kurias padaro jauni vairuotojai. Pagrindinė skaudžiausių autoavarijų priežastis ir toliau yra leistino ir saugaus greičio viršijimas.
Dažniausiai autoavarijose nukenčia jauni - 18-35 metų amžiaus - žmonės. Pavasarį, atšilus orams, taip pat labai padaugėjo autoavarijose nukentėjusių vaikų - pėsčiųjų ir dviratininkų.
ELTA
