Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kaip buvo plačiai rašyta spaudoje ir skelbta per kitas informacines priemones, praėjusią savaitę atvykę į miesto kapines Joniškio miesto bei rajono gyventojai buvo šokiruoti, mat mirusiųjų amžinojo poilsio vieta priminė karo lauką: išvartyti ar suskaldyti paminkliniai akmenys, sudaužyti antkapiai, tvorelės, suniokota kapinėse stovėjusi šv. Mergelės Marijos skulptūra... Iš pradžių buvo pamanyta, kad velniškas išdaigas kapinėse krėtė satanistai, mat tokios orgijos satanistams yra nesvetimos.
- Šiai dienai jau žinome ir esame apklausę visus įtariamuosius miesto kapinių išniekinimu, - "Akistatos" korespondentei sakė Joniškio rajono PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Marius Kaziliūnas. - Tai penki vaikai. Deja, tik vienam iš jų - šešiolikmečiui - gresia baudžiamoji atsakomybė. Kitų koziris - mažametystė, nes jie dar neturi 14 metų.
Tiesa, anot tyrėjo, tai nereiškia, kad šių atžalėlių tėveliams nereikės gerokai patuštinti pinigines. Mat tokiais atvejais materialinė atsakomybė už vaikų padarytus nusikaltimus krenta ant tėvų pečių. O nuostoliai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, mat kaip jau išsiaiškinta, buvo nuniokoti net 66 paminklai!
Iškart po chuliganų sulaikymo Joniškyje pasklido gandai, neva visi šie pienburniai - mieste jau seniai veikiančios Septintos dienos adventistų religinės bendruomenės nariai. Prieš kelis mėnesius policijos pareigūnai buvo gavę pranešimą, esą netoli kapinių stovinčiame name vyksta kažkokios sektos susibūrimas, jame pilna vaikų, todėl ten nuvyko ir visus išvaikė. Vėliau paaiškėjo, kad čia rinkdavosi Septintos dienos adventistų religinės bendruomenės nariai.
Su visais įtariamaisiais jau ne kartą bendravęs tyrėjas M. Kaziliūnas linkęs manyti, jog šie vaikai kapines išniekino ne paskatinti kokios nors religinės bendruomenės atstovų ar paveikti tam tikrų religinių dogmų, o tiesiog iš chuliganiškų paskatų, kai, neturėdami ką veikti, buvo prisigėrę svaigalų ir atsitiktinai žingsniavo pro miesto kapines... Ir esą tas magiškasis skaičius "66" (kaip minėta, tiek objektų buvo nuniokota) - tik paprasčiausias atsitiktinumas...
Kaip vaikai jau esą prisipažino, tąkart jiems visiems galveles apsuko svaigalai. Kyla klausimas, iš kur vaikai tų svaigalų gavo? Tai jau išsiaiškinta, ir degalinėje veikiančios parduotuvės pardavėjui gresia ne ką menkesni nemalonumai... Nebus už tai paglostyti ir nepilnamečių tėvai, mat kaip jau aiškėja, paaugliai neklaužados augo beveik be priežiūros, apleisti, be to, kai kurių jų tėvų Lietuvoje apskritai nėra - išvykę į užsienį uždarbiauti! Mūsų turima informacija, jiems apie vaikų juodus darbelius jau pranešta, taigi gimdytojai turėtų netrukus sugrįžti.
- Sunku pasakyti, ar šitie neklaužados tikrai nuoširdžiai gailisi, - svarstė tyrėjas M. Kaziliūnas, pasiteiravus, ar jaunieji nusikaltėliai suvokė, kokį baisų nusikaltimą padarė, ar dėl to išgyvena. - Bet kai jiems buvo užsiminta, jog būtų gerai dabar visus nuvežti į kapines ir palikti nukentėjusiųjų teismui, iškart visi "ereliai" nuleido galveles...
Pasak tyrėjo, nelengva žiūrėti ir į šių neklaužadų tėvus: vieni - labai pyksta ant vaikų, barasi, o kiti - verkia...
Beje, kai kurie iš įtariamųjų kapinių išniekinimu policijai jau buvo žinomi, nes šio to buvo prikrėtę ir anksčiau. Įdomu tai, jog turimi omenyje ne šešiolikmetis, o dvylikamečiai, trylikamečiai!
Kapinės - gotų susibūrimo vieta?
Kapinių išniekinimas Lietuvoje ne toks retas atvejis. Pernai vasarą Panevėžio miesto VPK Prevencijos poskyris sulaukė pasipiktinusių miesto gyventojų skambučių dėl nesibaigiančių jaunimo orgijų (ypač - per pilnatį!) jau uždarytose miesto kapinaitėse Senamiesčio gatvėje. Arčiau gyvenantieji panevėžiečiai tvirtino, neva kapinėse laiką leidžia Lietuvoje neregistruotai gotų religinei organizacijai priklausantys jaunuoliai, tarp kurių nemažai - nepilnamečių. Ką ten "leidžia laiką" - išgėrinėja, triukšmauja, įkaušę kilnoja antkapius, sulanksto ant paminklų pritvirtintus kryželius, daužo ir skaldo paminklinius akmenis!
Iš ko panevėžiečiai suprato, kad kapines siaubia gotai? Pasirodo, šie nė nebandydavo slėpti šiai subkultūrai priskiriamų išskirtinių bruožų - juodos aprangos, tam tikro stiliaus šukuosenų, ryškaus makiažo...
Išgirdę tokius skundus, policijos pareigūnai pažadėjo minėtose kapinėse ir aplink jas sustiprinti patruliavimą, tačiau po kelių mėnesių istorija pasikartojo: atvykę aplankyti artimųjų kapų, žmonės vėl rado nuniokotus paminklus. Nesitikėdami sulaukti pagalbos, jie net nesikreipė į policiją.
Mūsų turima informacija, dėl kapinių išniekinimo nebuvo sulaikytas ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nė vienas gotams save priskiriantis jaunuolis. Maža to, kažkas paskleidė kalbas, neva gotai, nors ir mėgsta laiką leisti kapinėse (nes šioje vietoje esą sklando labai gera energija), nieku gyvu kapinių teritorijoje nesielgia nusikalstamai! Kapines esą gali nusiaubti chuliganai - tik ne "liūdnos sielos", "tamsiomis spalvomis gyvenimą ir pasaulį tapantys" gotai.
Satanistams nieko nėra švento
Dar prieš kurį laiką buvo pranešta, jog nusiaubtos Klaipėdos miesto Joniškės kapinės. Paaiškėjo, kad vandalai siautėjo dvi naktis iš eilės: išvartė ir sudaužė dešimtis paminklų, suskaldė tvoreles, antkapius. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog daugiausia nukentėjo paminklai, ant kurių buvo iškaltos rusiškos pavardės.
Uostamiesčio gyventojai jau seniai buvo girdėję, kad į miesto kapines mėgsta rinktis satanistai (šis judėjimas Lietuvoje irgi nėra registruotas). Ten jie esą atlieka tam tikras ritualines apeigas, bendrauja, skaito atitinkamą literatūrą...
Nors policijos pareigūnai aptiko aiškių šio grupinio nusikaltimo įkalčių (nuėmė rankų pirštų antspaudus, rado batų padų įspaustas žymes ir t. t.), kapinių vandalų nustatyti nepavyko.
Kaip rodo nusikaltimų statistika, kapinių išniekinimo atvejų užregistruojama vis daugiau. O išaiškinti vandalus nėra lengva. Didelė bėda - žmonių abejingumas. Pasirodo, netoli kapinių gyvenantys žmonės dažnai prisimena vėlų vakarą ar naktį girdėję iš kapinių pusės sklidusius įtartinus garsus, triukšmą, bildesius, tačiau taip ir nesusipratę čion pakviesti policiją. Toks aplinkinių abejingumas nusikaltimus darantiems asmenims tik į naudą. Dar viena problema - nepakankama kapinių apsauga. Pasirodo, tik reta savivaldybė deramai pasirūpina kapinių priežiūra ir saugumu...
Beje, satanizmas daugelio yra laikomas ne religiniu judėjimu, o savotiška kriminalinio pasaulio dalimi, tik prisidengiančia religija. Satanistai garbina Velnią, Šėtoną: šių "dievybių" garbei kalbamos maldos, atliekami tam tikri ritualai - taip išreiškiamas nuolankumas...
Manoma, jog satanizmas gimė kaip priešprieša krikščionybei ir tikėjimui apskritai. Šėtono garbinimo apeigų metu niekinami krikščioniškieji simboliai (vienas iš tokių veiksmų - vandalizmas kapinėse), keliamos iškrypėliškos seksualinės orgijos (taip bandoma paslėpti savo sadomazochistinius ar psichopatinius polinkius). Apeigų metu skamba atitinkama muzika. Dažnai neapsieinama be alkoholio ir narkotikų.
Lietuvoje satanizmo užuomazgos pastebėtos 1993 metais. Tai iš vienos, tai iš kitos šalies vietovės buvo gauti pranešimai apie nuniokotas kapines.
Nuo 2000 m. veikia satanistų internetinė svetainė, kurios autoriai save įvardija "Tamsos brolija". Išleista satanistinės literatūros lietuvių kalba. Manoma, jog pagrindinis šio pogrindinio judėjimo tikslas - kuo daugiau žmonių priversti susimąstyti apie religijos beprasmybę, sumažinti religijos įtaką visuomenėje.
Norėjo padėti, o išėjo atvirkščiai
- Manau, kad būtų absurdiška Joniškio kapinėse siautėjusius nepilnamečius susieti su krikščioniškosios kilmės Septintos dienos adventistų religine bendruomene, - pareiškė LR Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyriausiasis specialistas Juozas Ruzgys. - Juk kiek man yra žinoma, ši bendruomenė - priešingai - labai griežtai vertina tokius dalykus.
Anot J. Ruzgio, jei iš tiesų informacija apie tai, neva minėta religinė bendruomenė tuos vaikus kai kuriais atvejais gal ir ne pagirtinais būdais siekė įtraukti į savo veiklą, greičiausiai buvo turėtos tik geros intencijos: bandyti padėti probleminėse, asocialiose, nepilnose šeimose augantiems, tėvų ar globėjų nepakankamai prižiūrimiems vaikams. Tačiau, kaip visi žinome, vaikai yra vaikai: vieni galbūt šios bendruomenės veikla ir mokymu susidomėjo, o kiti - ne... Kad kelissyk buvo apsilankyta bendruomenės susibūrimuose, dar esą nereiškia, kad vaikas jau tvirtai apsisprendęs tą religinę kryptį išpažinti, jos nuostatų laikytis...
Bet ar galima nepilnamečius, dar tiksliau - mažamečius vilioti, traukti į vieną ar kitą religinę bendruomenę? Juolab - be tėvų žinios, sutikimo?
Religijų reikalų tarnybos vyriausiasis specialistas J. Ruzgys sutiko, jog tokius dalykus būtinai reikėtų aptarti, suderinti su tų vaikų tėvais. Bet, kaip minėta, kai kurių iš jų tėvų Lietuvoje nebuvo. Todėl galima esą numanyti, jog Septintos dienos adventistų bendruomenė tokiems "našlaičiams" kaip tik ir stengėsi kuo galėdama padėti, kad jie, stokojantys artimųjų priežiūros, visai "nenusivažiuotų".
Pasirinkimo laisvė
Kaip nurodoma religinėje literatūroje, Septintos dienos adventistų religinis judėjimas Lietuvoje žinomas nuo XX amžiaus pradžios. Šios bažnyčios mokymas Lietuvą pasiekė 1920 metais. Jis ypač išpopuliarėjo šiaurinėje Lietuvoje - apie Joniškį, Žagarę. Būtent šiose vietovėse ir įsikūrė pirmoji adventistų bendruomenė. Vėliau įsikūrė grupės ir Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose.
Prieš antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo per 500 šio religinio judėjimo narių. Prasidėjus karui, pastoriai buvo priversti palikti Lietuvą, o po karo sovietinė valdžia, kaip visi žinome, ėmė uždarinėti bažnyčias.
Septintos dienos adventistų religinės bendruomenės veikla vėl suaktyvėjo tik 1992 metais: iš užsienio atvykę misionieriai didžiuosiuose šalies miestuose pradėjo rengti viešas Šv. Rašto paskaitas, seminarus ir panašiai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 Septintos dienos adventistų bendruomenių. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, šiai religinei bendruomenei priklauso 547 asmenys (0,02 proc. gyventojų).
Pasak Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos atstovo, Lietuvoje įregistruotas Septintos dienos adventistų religinis judėjimas tiki visomis pagrindinėmis krikščionybės doktrinomis, tačiau adventistai atmeta dvi doktrinas, krikščionių laikomas ypač svarbiomis - tai sielos nemirtingumą ir amžiną nusidėjėlio kančią pragare. Adventistų įsitikinimu, "amžina kančia" negali būti suderinama su Dievu (juk jis yra gailestingas!). Dar labai svarbu yra tai, jog adventistai didelį dėmesį skiria švarai (bendruomenės nario apranga turi būti kukli ir tvarkinga) bei sveikam gyvenimo būdui (negalima vartoti svaigalų, narkotikų, kai kurių maisto produktų, neleidžiama rūkyti, patariama daug sportuoti). Taigi, anot J. Ruzgio, neįtikėtina, kad šios bendruomenės nariai galėtų prisigerti ir nusiaubti kapines.
Satanistai ir gotai Lietuvoje nėra registruoti. Nepaisant to, kai kuriose šalies vietovėse yra susiformavusių jaunimo grupelių, kurios skelbiasi esančios satanizmo ar gotų idėjų propaguotojos. Religijų reikalų tarnybos vyriausiojo specialisto J. Ruzgio nuomone, tos pavienės grupelės greičiau yra ne minėtų religinių judėjimų krypčių atstovės, o spontaniškus susibėgimus primenančių trumpalaikių jaunimo pasilinksminimų dalyvės. Mat kaip esą yra žinoma iš Saugumo departamento pateiktos informacijos, satanistai ar gotai Lietuvoje jokios veiklos nevykdo.
Bet juk internete galima rasti jau ne vienerius metus veikiantį satanistų tinklalapį, kuriame gausu "šėtoniškos" informacijos!
Anot J. Ruzgio, teisėsaugos pareigūnai tikrai nesėdi rankų sudėję. Tačiau jei tame tinklalapyje nieko nusikalstamo nepropaguojama, kaip, girdi, prie to tinklalapio kūrėjų prikibsi? Kita vertus, demokratinės valstybės vieni iš svarbiausių principų esą kaip tik ir yra religijos pasirinkimo laisvė bei draudimas piliečius skirstyti pagal religijos išpažinimą.
O ar dažnai Religijų reikalų tarnybą pasiekia gyventojų nusiskundimai, jog šalyje įregistruotų ar pogrindinėmis sąlygomis veikiančių religinių bendruomenių (judėjimų) atstovai neleistinais būdais vilioja, savo pusėn bando patraukti jaunus žmones, dažnai - net vaikus?
J. Ruzgys prisiminė, jog prieš kurį laiką tarnyba buvo gavusi vieną tokį tėvų skundą, tačiau paaiškėjus, kad tas "sektantų gundomas vaikas" - jau pilnametis, jokių priemonių imtasi nebuvo. Esą jei žmogui jau suteikta teisė balsuoti, rinkti valdžios atstovus, niekas už jį - net tėvai - negali nuspręsti, kokį tikėjimą išpažinti, kokiai religinei bendruomenei ar religiniam judėjimui priklausyti.
