Atvežė į ligoninę vyrą, ištiktą stipraus apendicito priepuolio. Žmogus susirietęs kiek tik gali, dėl siaubingų skausmų net orientaciją praradęs. Atvejis sunkus, žmogų reikia nedelsiant operuoti, tad rūbai nuo jo buvo kone plėšte nuplėšti pakeliui į operacinę. Seselės ir gydytojas mėgino nors kiek žmogų ištiesinti, kad jis negulėtų kaip ežys, susirietęs į kamuoliuką. Nuo tokių mėginimų skausmas darėsi išvis nepakeliamas, pacientas šaukė ne savu balsu. Pagaliau jam sušvirkštė kažkokių vaistų, skausmas aprimo, raumenų spazmai išnyko ir ligonis ant operacinio stalo buvo paguldytas reikalinga poza.
Tada prie ligonio priėjo dvi siaubingos kaip mirtina nuodėmė (bent taip pasirodė pacientui) seselės. Viena - su švirkštu rankoje, antroji - su skustuvu. Suprantama, juk operacijai negali trukdyti jokie plaukeliai. Ir štai ligonis, kankinamas skausmo, guli ant operacinio stalo ir lyg per rūką girdi keistą paliepimą: "Na, ligoni, pasilaikyk savo "turtą". Apskusti reikia". Akinančioje operacinės šviesoje blykstelėjo skustuvo ašmenys, grikštelėjo skutami plaukeliai, o pacientas, sugriebęs savo "turtą" dešine ranka, net skausmą kuriam laikui pamiršo. Taip susijaudino... Po apskutimo virš vyriškio palinko antroji seselė, rankose laikanti švirkštą: "Nagi, balandėli, padirbėk ranka, nes venų visai nematyti". Kaip jūs manote, ką vargšelis ėmė daryti? Teisingai! Kurioje rankoje savo pasididžiavimą laikė, ta ir pradėjo dirbti. Visas operacinėje buvęs personalas negalėjo sulaikyti juoko. Atsirado ir tokių, kurie netgi pažvalinti pamėgino: "Nagi, vyruti, pasistenk, dar iki narkozės ir orgazmą patirsi!" Ligonis iš skausmo ir patyčių net apsiverkė. Medikams nesiliaujant kvatojus, pacientui ant veido buvo uždėta narkozės kaukė ir...
Operacija baigėsi sėkmingai.
