Aiškėja aviakatastrofų Madride ir Permėje priežastys. Priminsime, kad rugpjūčio 20 dieną Madride sudužus lėktuvui MD-82, žuvo 153 žmonės, o rugsėjo 14-ąją Permėje nukritus lėktuvui "Boeing 737-500", žuvo 88 žmonės. Abiem atvejais į reisus buvo išleisti ne visai tvarkingi lėktuvai.
Komisija, tirianti "Aeroflot‘o" lėktuvo tragedijos aplinkybes, nustatė, kad orlaiviui buvo leista skristi su sugedusiu automatiniu variklio valdymu bei neveikiančia sistema, kurie turėtų perspėti apie galimą susidurimą. Maskvoje buvo nuspręsta, kad lėktuvas gali skristi, o pašalinti gedimus buvo žadama Permėje. Vis dėlto komisija mano, kad prie lėktuvo sudužimo daug prisidėjo ir lakūnai. Abu neturėjo patirties skraidant „Boeing‘ais“. Lėktuvo vadas Rodionas Medvedevas iki tol beveik visą laiką skraidė Tu-134 lėktuvu ir tik kelis šimtus valandų buvo praleidęs „Boeing‘o“ antrojo piloto krėsle. Antrasis pilotas Rustamas Alaberdinas irgi skraidė sovietiniu An-24 ir tik keli mėnesiai, kai buvo persėdęs į „Boeing‘ą“. Specialistai, remdamiesi Permės dispečerio pranešimu, apie lakūnų veiksmus, mano, kad pilotai nebesusivokė erdvėje. Lėktuvo varikliai dirbo režimu, reikalingu leidžiantis, todėl lėktuvui ėmus staigiai kilti, jis galėjo netekti greičio. Jeigu būtų veikęs automatinis variklio valdymas, lėktuvas dėl greičio stokos nebūtų nukritęs. Išklausius lakūnų pokalbius girdėti, kaip jie ginčijasi tarpusavyje, į kurią pusę sukti, ir nesusigaudo, ką rodo prietaisai. Ginče nugalėjo pilotas reikalavęs lėktuvą sukti kairėn, bet posūkis nepavyko - lėktuvas per daug pasviro į kairę ir dėl per mažo greičio ėmė pikiruoti žemyn. "Pizdiec", - tokie buvo paskutiniai lėktuvo vado žodžiai.
Permėje lėktuvas nukrito leisdamasis, o Madride - vos atsiplėšęs nuo pakilimo juostos. Poilsiautojus į Kanarų salas skraidinęs lėktuvas į Madridą atskrido iš Barselonos. Čia į jį įlipo dar keliasdešimt poilsiautojų ir lėktuvas ruošėsi kilti į orą. Tačiau skrydį dėl gedimų teko atidėti. Technikai, apžiūrėję lėktuvą, leido jam kilti, tačiau lėktuvas, įsibėgėjęs taku, pritrūko greičio, ir jis pakilęs nuo žemės smigo žemyn. Iš pradžių buvo pasirodę pranešimų, kad sprogimas lėktuve įvyko dar prieš avariją, tačiau išnagrinėjus juodosiose dėžėse esančius prietaisų parodymus, ši versija buvo paneigta. Specialistai mano, kad aviakatastrofa įvyko dėl to, kad nebuvo išleisti posparniai, o avarinė sistema apie tai laiku neinformavo pilotų. Per tragediją žuvo net devynios šeimos - tėvai su visais vaikais. O 18 keleivių, sėdėjusių lėktuvo priekyje pavyko išgyventi. Jie jaučiasi lyg iš naujo gimę.
Po katastrofų Ispanijoje, Rusijoje, Kirgizijoje padidėjo ne tik keleivių, bet ir lėktuvų piltoų jautrumas. Pastaruoju metu dėl techninių problemų nepakilo arba anksčiau nei planuota leidosi daugybė lėktuvų.
Priminsime, kad didžiausia aviakatastrofa Europoje įvyko 1977 metais, kai Kanarų salose ant pakilimo tako susidūrė du orlaiviai. Tada žuvo 583 žmonės.
Statistikų skaičiavimu, 1 milijonui skraidymo valandų JAV įvyksta 0,5 aviakatastrofos, Europoje - 1,09, o Kinijoje - 2,6.
