Kauno apygardos teisme neseniai išnagrinėta vadinamoji Marijampolės pataisos namų riaušių byla ilgo teismo proceso dalyviams labiau priminė ekspromtu režisuojamą spektaklį, kurio scenarijų, galima sakyti, sportinės estafetės principu kūrė šeši ant teisiamųjų suolo sėdintys kaltinamieji, o jiems aktyviai talkino ne vienas liudyti pakviestas iki šiol bausmę tebeatliekantis nuteistasis. Čia pat, salėje, "aktoriai" buvo įvertinami: palankiai kalbėjusiems ("nieko nemačiau", "nieko nežinau") liudininkams kaltinamieji suokalbiškai mirksėjo ir laidė padėkos replikas: "šaunuoliai!", "malačiai!", o nepalankiems liudininkams buvo skiriami paniekos epitetai: "ožys", "narkomanas", "parsidavėlis", "gaidys"...
Priminė karo lauką
Riaušės tuometinėje Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (dabar - Pataisos namai) buvo sukeltos užpraėjusių metų spalio 26-osios, šeštadienio, pavakarę. Bene 20 vieno būrio kaukėtų ir metaliniais aštriais strypais ginkluotų nuteistųjų, vadinamųjų autoritetų, numušę spynas, sugebėjo įsimaišyti į didelį būrį kitų nuteistųjų ir šiuos agitavo vienytis. Vienas nuteistasis, beje, priklausantis "nuskriaustųjų" kastai, buvo palieptas užlipti ant stogo ir sekti padėtį - skubiai pranešti, kai sumaištį pastebės kolonijos darbuotojai ir iškvies kareivius. Liudininkų teigimu, šiam "nuskriaustajam" buvo pažadėta atsilyginti cigaretėmis ir arbata. Mobiliaisiais telefonais (nors šie įkalinimo įstaigose yra draudžiami) aktyviai bendraudami riaušių organizatoriai ketino padegti butelį su degia medžiaga ir dūmais išprašyti nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų. Bene 300 agresyviai nusiteikusių maištininkų pradėjo šturmuoti 4-ojo lokalinio sektoriaus vartus ir juos išlaužė. Užpultųjų būrių nuteistieji, pajutę grėsmę, iš metalinių lovų skubėjo statytis barikadas, kad agresyviai nusiteikę priešai jų nepasiektų. Paraku pakvipusios kovos lauke atsidūrę kai kurie kolonijos darbuotojai, gelbėdami savo kailį nuo nenuspėjamo elgesio ir įpykusių nuteistųjų, slapstėsi kur jiems atrodė saugiausia, nors kaliniai tikino jų neliesią. Riaušių dalyviai padeginėjo čiužinius, laužė lovas bei spinteles ir agresyviai švaistėsi baldų nuolaužomis. Vėliau paaiškėjo, kad per muštynes buvo sužaloti šeši nuteistieji - penki palikti gydytis kolonijos sveikatos priežiūros stacionare, vienas, rimtą medikų pagalbą suteikus Marijampolės ligoninėje, išgabentas į Vilniuje esančią Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jam - Vytautui Bogužiui (45 m.) - buvo nustatyta gili kirstinė žaizda kaukolėje.
Riaušių užuomazga - kerštas
Kalinių riaušes malšino iškviestas ginkluotas Vidaus reikalų ministerijos pirmasis vidaus tarnybos pulkas - pusketvirto šimto karių. (Marijampolės pataisos namai yra viena iš gausiausiai apgyvendintų įkalinimo vietų Lietuvoje - tuo metu čia kalėjo beveik 2 000 jau ne pirmą kartą už įvairius nusikaltimus nuteistų vyrų). Marijampolės kolonijos istorijoje iki tol didžiausią kalinių maištą itin profesionaliai veikę kariai užgesino per keletą minučių. (Anksčiau per kilusius konfliktus užtekdavo kolonijos darbuotojų pajėgų.)
Po riaušių atlikus kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose buvo rasta ir paimta nuaštrintų metalinių strypų, išardytų lovų galų, peilių, du mobiliojo ryšio telefonai. Trylika pačių atkakliausių maištininkų buvo skubiai izoliuoti ir naktį išgabenti iš Marijampolės kolonijos - jie buvo išskirstyti po Vilniaus ir Alytaus tokio pat režimo kolonijas. Kruviną konfliktą pradėję tirti pareigūnai dvejojo, ar lengva bus nustatyti ir nubausti riaušių organizatorius, nes "zonoje" gyvenama pagal nerašytus kalinių įstatymus - aukščiausiųjų kastų kaliniai vieni kitų neišduoda, nepageidauja teisėsaugininkų įsikišimo ir linkę patys vykdyti savo "teismus".
Vis dėlto buvo nustatyta, kad kalinių maištas buvo "autoritetų" keršto akcijos pasekmė. Prieš kurį laiką Marijampolės "zonoje" kalintys kauniečiai buvo sumušę vieną vilniečių "autoritetą". Šiam nespėjus "atsiskaityti" ir išėjus į laisvę, tebekalintys vilniečiai gavo nurodymą išsiaiškinti buvusio konflikto dalyvius ir juos sumušti. Nurodymo auka netrukus tapo šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už plėšimą atliekantis kaunietis Gintaras Želvys (33 m.) - aukščiausiajai ("vierchų") kastai priklausantis nuteistasis vilniečių buvo nestipriai apstumdytas kolonijos valgykloje. Vyrui buvo lengvai sužalota galva. Štai tada ir buvo suorganizuota riaušėmis pasibaigusi keršto akcija. Įtampa "zonoje" tvyrojo kelias dienas.
Bausmės - šešiems aktyviausiesiems
Kaip ir reikėjo tikėtis, valgykloje lengvai sužalotas G. Želvys pareiškė niekam neturįs pretenzijų - esą galvą susižalojęs pats. Aktyviai bendradarbiaujant keliems nuteistiesiems, pareigūnams greitai pavyko nustatyti pagrindinius riaušių organizatorius - be G. Želvio, buvo įvardyti dar penki "zonos" autoritetais laikomi kaliniai. Nors teisme jie neigė organizavę kruviną sumaištį kolonijoje, Kauno apygardos teismas visiems šešiems paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Riaušių iniciatoriumi pripažintas G. Želvys buvo nuteistas kalėti šešerius metus (jeigu ne šis naujas nusikaltimas, kaunietis jau būtų džiaugęsis laisve). Tokia pat bausme buvo nuteistas ir kaunietis Bronius Mikšta (26 m.), iki tol kalėjęs už plėšimą ir išžaginimą bei pasikėsinimą išžaginti. Pusmečiu mažesnė bausmė paskirta Palangoje registruotam Artūrui Gliožeriui (25 m.), iki tol kalėjusiam už reketą. Kaunietis Haroldas Gelažius (24 m.), "zonoje" atsidūręs už stambaus masto vagystę, po riaušių nuteistas puspenktų metų laisvės atėmimo bausme. Ketverius metus už grotų dėl riaušių organizavimo turėtų praleisti ir kauniečiai Ernestas Abramovas (28 m.) bei Artūras Širvelis (27 m.). Abu, paskutinįkart teisti už plėšimus, šiandien taip pat jau galėjo būti laisvėje.
Kodeksas palankus nusikaltėliams
"Akistatos" kalbinti teismo proceso dalyviai pripažino, kad tai buvo nelengva baudžiamoji byla. Apklausta per 30 liudininkų, kurių dauguma teisme bijojo patvirtinti savo pirminius parodymus; apie teisiamųjų kaltę liudiję nuteistieji turėjo atlaikyti įžeidžiančias replikas; teisiamieji savo kaltės nepripažino ir visaip tyčiojosi, esą tai buvusios ne riaušės, o tik... eilinės kareivių pratybos. Teisiamieji kaltino kolonijos administraciją susiradus esą kvailus liudininkus ir nurodžius jiems, ką apkaltinti, todėl įžūliai reikalavo, kad Marijampolės pataisos namų direktorius Markas Tokarevas ir operatyvinis darbuotojas paliktų teismo salę, idant jie būdami daro poveikį liudininkams.
Tokia slogi ir įtempta atmosfera teismo posėdžiuose tvyro nedažnai. Skaudžiausia, kad prieš teisiamuosius liudiję nuteistieji negali būti tikri, jog "zonoje" niekas jiems nekerštaus - kaip niekas neužtikrins jų saugumo ir išėjus į laisvę. Apmaudu, kad sunkiai sekasi išgyvendinti nuteistųjų bendravimo tradicijas, Lietuvos įkalinimo įstaigose paveldėtas iš sovietmečio kalėjimų.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Vancevičienė neslėpė, kad palankesnis riaušių organizatoriams yra ir pernai įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis kodeksas (BK). Jame keliami didesni reikalavimai, kad laisvės atėmimo įstaigų darbą dezorganizavę asmenys būtų pripažinti esantys dėl to kalti - turi būti padaryta didelė turtinė žala ir sunkiai sužalotas arba nužudytas bent vienas žmogus. Marijampolės riaušių atveju buvo padaryta bene 5600 litų žala (teisiamųjų advokatai ginčijo, jog tai yra didelė žala), o labiausiai sužalotam nuteistajam V. Bogužiui, kuriam nuo smūgių buvo trūkęs kaukolės skliautas, ekspertai nustatė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai ir išgelbėjo teisiamuosius nuo dar didesnių bausmių (BK numato laisvės atėmimą iki 15 metų).
