Netrukus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketina svarstyti Valstybės kontrolės išvadas dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos patikrinimo. Šio departamento veikla buvo tikrinama už 5 metų laikotarpį nuo 1998 metų.
Reforma stringa
Seimo kontrolierius Jonas Liaučius, remdamasis valstybinių auditorių ataskaita apie valdymo reformos efektyvumą Kalėjimų departamente, atkreipė dėmesį į tai, jog nepaisant sukurtų visų prielaidų bausmių vykdymo reformai įgyvendinti, ji nebuvo vykdoma nuosekliai ir ėmė strigti. Su tuo nenori sutikti Teisingumo ministerija, išplatinusi pranešimą spaudai, kuriame daroma kone priešinga išvada, jog "geranoriško ir glaudaus naujos Kalėjimų departamento vadovybės ir Valstybės kontrolės specialistų bendradarbiavimo dėka per palyginti trumpą laiką bausmių vykdymo sistemos reforma iš esmės įvykdyta, o šios sistemos veikla vis labiau atitinka Europos standartus".
Reformos metu Pataisos reikalų departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos buvo perduotas Teisingumo ministerijai ir pervadintas Kalėjimų departamentu. Departamentas tapo atsakingas už visų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą. Jam tapo pavaldžios ne tik visos šalies pataisos darbų kolonijos, pervadintos į pataisos namus, bet ir miestų bei rajonų pataisos darbų inspekcijos, anksčiau priklaususios teritoriniams policijos komisariatams. Valstybės kontrolieriams užkliuvo jau pats departamento pavadinimas, kuris, anot jų, netiksliai atspindi departamento veiklą, mat mūsų šalyje kol kas veikia tik vienas kalėjimas ir net 13 pataisos namų, jau neminint pataisos darbų inspekcijų. Teisingumo ministerija gina Kalėjimų departamento pavadinimą, nes tokiu pavadinimu jis įkurtas dar 1919 metų vasario 11 dieną ir šiemet švęs savo 85 metų sukaktį. Veikiausiai šis kontrolierių priekaištas tikrai nėra esminis, nes Ne veltui liaudies išminti sako, jog kaip pavadinsi - nepagadinsi. Matyt, gerokai svarbiau, jog, anot auditorių, reformos vykdytojai nesuformulavo jos ilgalaikių tikslų ir prioritetinių krypčių, nes departamentas taip ir netapo civiline įstaiga, o jo darbą ir toliau reglamentuoja Statutas. O tai jau susiję su pinigais, ir ganėtinai nemažais, nes mažiau nei per 3 metus iš biudžeto papildomai reikėjo skirti 1,2 milijono litų. Teisingumo ministerijos vadovai atsikerta, jog nei Teisingumo ministerija, nei Kalėjimų departamentas įstatymų nepažeidė, mat Tarnybos Kalėjimų departamente statutą, kuriame numatytos visos darbuotojų socialinės garantijos, yra priėmęs Seimas.
Nesibaigiančios įkurtuvės
Valstybės kontrolė konstatavo, kad neplaningai vyko personalo plėtra. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose per trejus metus etatų skaičius išaugo 17,5 procento, tačiau per tą patį laikotarpį net 47,4 procento padaugėjo laisvų etatų. Nuo reformos pradžios pareigūnai nebuvo atestuojami, tačiau įvykdytos net dvi pataisos įstaigų vadovų rotacijos, kurias, pasak aukštų Teisingumo ministerijos pareigūnų, numatoma tęsti ir ateityje. Anksčiau rotacija susižavėję Policijos departamento vadovai jau kuris laikas policijos komisariatų vadovų iš vieno rajono į kitą nebekilnoja, nes paaiškėjo, kad tai susiję su didelėmis persikėlimo išlaidomis, o rotacijos nauda - pakankamai abejotina. Kalėjimų departamente vos prieš pusantrų metų į kitas darbo vietas perkelti įkalinimo įstaigų vadovai neseniai vėl "išmaišyti". Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams sugrįžta vadovauti Arnoldas Pranevičius, kuris iš šio posto vykdant pirmąją rotaciją buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų vadovo kėdę. Pravieniškių pirmiesiems pataisos namams nuo šiol vadovaus buvęs Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktorius Vytautas Aleknavičius. Pravieniškių gydymo-pataisos namų direktoriumi paskirtas buvęs Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Kalendra, o šio kėdę laikinai užims Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktorius Vilius Šlaičiūnas. Į jo pareigas paskirtas buvęs Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas socialinės reabilitacijos klausimais Zdislavas Subočius. Toliausiai būtų tekę kraustytis buvusiam Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų direktoriui Alekui Morozovui, kuris buvo numatytas į Kybartų atvirosios kolonijos vadovus, tačiau šis pareigūnas išėjo į pensiją. Per abi rotacijas savo kėdės nepakeitė Panevėžio moterų pataisos namų vadovas Kęstutis Slančiauskas, kuriam iki pensijos teliko vos keli mėnesiai, tad nuspręsta, jog skirti jį į naujas pareigas netikslinga.
Steigiamas izoliatorius
Ir dar viena naujovė. Nuo šių metų gegužės mėnesio Kaune turėtų pradėti veikti nauja kardomojo kalinimo įstaiga - Kauno tardymo izoliatorius.
Jis įsikurs rekonstruotose buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo režiminio korpuso ir dalies administracijos korpuso patalpose.
Tai bus trečiasis tardymo izoliatorius Lietuvoje.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos teikimui įsteigti Kaune tardymo izoliatorių, nes šiuo metu veikiantys Šiaulių tardymo izoliatorius bei Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra nuolat perpildyti.
Šiaulių tardymo izoliatorius pritaikytas 425 suimtiesiems, tačiau jame laikoma apie 700 asmenų. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra 864 vietos, o laikoma apie 1 200 asmenų.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad pradėjus eksploatuoti Kauno tardymo izoliatorių, minėtos įstaigos būtų ne tik mažiau perpildytos, bet ir sumažėtų kalinamų asmenų pervežimų.
Teigiama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų naujajam izoliatoriui įsteigti ir išlaikyti nereikės - Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos šias lėšas jau yra numatęs 2004 metų Strateginiame plane.
