Baltijos šalių kalėjimai yra vieni labiausiai perpildytų Europoje. Tai įkalinimo įstaigose skatina tuberkuliozės ir AIDS plitimą, pareiškė Londone įsikūręs Tarptautinis kalėjimų tyrimo centras (ICPS).
Centrinės Europos valstybėse iš 100 tūkst. gyventojų kalėjimuose sėdi 160-200. Šis skaičius yra beveik du kartus didesnis nei 15 dabartinių ES narių vidurkis.
Kalinčiųjų dalis trijose Baltijos šalyse - dar didesnė. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 226 kaliniai, Latvijoje - 352, Estijoje - 361. Anot ICPS, Baltijos valstybės yra tarp 30 šalių, kuriose kalinčiųjų skaičius yra didžiausias.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įspėjusi, kad perpildymas kalėjimuose gali skatinti tuberkuliozės ir ypač atsparios jos formos, kuri kartu su AIDS epidemija sklinda Rusijoje bei Baltijos šalyse, plitimą.
Kalinių, nors jie ir laikomi perpildytuose kalėjimuose, padėtis Centrinėje ir Rytų Europoje nuo komunizmo žlugimo 1989-aisiais pagerėjo. Buvo panaikinta mirties bausmė, sumažėjo piktnaudžiavimo fizinėmis bausmėmis atvejų.
"Lenkija yra labai geras pavyzdys valstybės, kuri greitai sugebėjo iš Sovietų sistemos pereiti prie tos, kuri panaši į egzistuojančią Vakarų Europoje", - tvirtino ICPS tyrinėtojas Antonas Šelupanovas.
Vienas iš reikšmingiausių žingsnių keičiant kalėjimų sistemą Lenkijoje buvo beveik pusės įkalinimo įstaigų personalo narių pakeitimas, brutalių, korumpuotų ir girtuokliaujančių sargybinių pašalinimas bei kursų, kuriuose prižiūrėtojai buvo mokami, kaip tinkamai elgtis su kaliniais, organizavimas.
Be to, Lenkija ėmėsi gerinti ir kalinių sveikatą. Nuo 1994 iki 2002 metų kalinių, kenčiančių nuo tuberkuliozės, dalis sumažėjo nuo 0,5 iki 0,2 proc.
LETA-ELTA
