- Turėjau šiandien siaubingą pacientą: jis mane laiko gatvės žibinto stulpu.
- Na, tai kas čia siaubingo?
- Tas, kad save jis laiko šunimi.
***
Ateina vyras pas gydytoją ir sako:
- Daktare, turiu tokį stiprų norą: noriu pastoti.
Gydytojas žiūri į jį apstulbęs:
- Supraskite, betgi tai neįmanoma. Jūs pastudijuokite vyriškąją fiziologiją, o paskui ateikite pas mane.
Po poros mėnesių vyras vėl ateina.
- Na, daktare, pasveikinkite mane, aš laukiuosi: štai pilvukas auga, pykina rytais... Tai jūsų kolega pasistengė.
Daktaras suglumęs pasiklausia kolegos adreso ir nubėga pas jį.
- Sakyk, kaip tau tai pavyko?
- Et, visai paprastai - aš jam tik užpakalį užsiuvau.
***
Peržvelgęs tyrimų atsakymus, daktaras sako pacientui:
- Man labai galia, bet turiu jus nuliūdinti: jums gyventi liko daugiausia šeši mėnesiai.
Pacientas sutriko, ilgai žiūrėjo į vieną tašką, o paskui ir sako:
- Na, ką gi. Ir aš jums turiu nekokių naujienų, daktare. Gaila, bet aš dar nesumokėjau paskutinių įnašų už savo sveikatos draudimą, tad negalėsiu jums sumokėti už paslaugas.
- Na, tiek to, - sako daktaras, - tarkime, jums gyventi liko devyni mėnesiai...
***
Gydytojas bara medicinos seserį:
- Nejaugi jūs negalite savo kulinarinių receptų rašyti ant kitokio popieriaus, o ne ant receptų blankų? Mano pacientui vaistinėje pagamino ne vaistus, o kažkokį vengrišką guliašą...
***
Važiuoja gatve taksi. Ją sustabdo bobulė ir sako:
- Sūneli, iki kapinių pavėžėsi?
Taksistas žvilgt į laikrodį, o tas lygiai dvyliktą nakties rodo. Nedrąsu, bet ką darysi...
- Sėskis, senoji, pavėžėsiu.
Atvežė, išlaipino ir vos tik bobulė durelėmis trinktelėjo, taksistas iš visų jėgų užmynė greičio pedalą. Žiūri į veidrodėlį - bobulė iš paskos bėga... Taksistas išsigando, dar stipriau greičio pedalą paspaudė... Žiūri per veidrodėlį, o bobulė vis vien neatsilieka. Taksistas galvoja: "Na, viskas. Čia tikriausia mano mirtis".
Sustabdė mašiną ir pravėręs dureles prašo:
- Tu tikriausiai mano mirtis esi, bet nepjauk dar, pagailėk...
O bobulė:
- Gal tu kvaištelėjai. Žioply, tavo mašinos durelės man sijoną prispaudė...
Vida Venclovienė
