Daiva NORKIENĖ
Jurgita iš Pasvalio rajono, pagarsėjusi po to, kai prisipažino pagimdžiusi nuo savo tėvo, gyvena sostinėje. "Alio, reklamoje" skelbiamu prostitučių firmos telefonu šiandien ją gali užsisakyti bet kuris palaido gyvenimo vilnietis.
Spaudai pranešė kaimynė
Šiurpoka Jurgitos L. istorija, ko gero, niekada nebūtų paplitusi už jos gimtojo Meškalaukio (Pasvalio raj.) ribų, jeigu ne kaimynė. Jurgita anksti liko našlaite - nuo vėžio mirė jos motina. Tėvas, likęs vienas su keliais vaikais, sukosi darbų ir rūpesčių karuselėje kaip voverė. Meškalaukio gyventojai "Akistatai" pasakojo, kad našlys yra nepaprasto darbštumo žmogus. Turi žemės, laiko arklį, nuo tamsos iki tamsos talkina turtingesniems kaimynams. Savo vaikų prie darbo itin nespaudė: bent jau Jurga ir jos dvynė sesuo mėgdavo "pamiegoti iki pietų", be tikslo pasivaikščioti netolimo Joniškėlio gatvėmis. Badas ūkininkaujančiai šeimai irgi negrėsė, taigi našlaitės gyvenimas galėjo būti visai pusėtinas. Tačiau tėvas, kuris po įtemptų darbų būdavo labai pavargęs, nervingas ir piktas, retkarčiais namuose švaistydavosi kumščiais, o augančioje Jurgitoje labai anksti ėmė įžvelgti moterį. Pasak pačios Jurgitos, kai jai buvo penkiolika metų, tėvas pavertė ją savo sugulove.
Kai Jurgita ėmė pilnėti, pusė kaimo netvėrė smalsumu. Visiems magėjo išklausti, kas būsimojo mažylio tėvas. Mergina neslėpė, jog laukiasi nuo savo pačios gimdytojo. Šių metų vasario 8 dieną ką tik pilnametystės sulaukusi mama pagimdė kraujomaišos vaisių - dukterį Andromedą. Kadangi jaunoji mamytė savo šeimoje vis tiek liko nemylima, ją vis mušdavo, viena kaimynė neištvėrusi kreipėsi į žurnalistus.
Be šansų padėti
O dabar išvardysime visus, kurie nuoširdžiai rūpinosi jaunos moters likimu, ir paskelbsime, kas iš viso to išėjo. Pirmiausia į Jurgitos šeimą nulėkė "komisija": Joniškėlio seniūnas, policininkas ir keli socialiniai darbuotojai. Rado jauną mamytę tvarkingą ir pasidažiusią, dukra Andromeda - gražutė, švarutė, apvali kaip "kukulis", nei pakampėmis "mėtoma", nei užmiršta. "Komisija" konstatavo: kraujomaišos vaisius Andromeda ar ne, tačiau ją myli ir rūpinasi. Bet, "kad jaunai mamytei būtų lengviau", rekomendavo... atiduoti vaiką į Grūžių globos namus. Laikinai. Keturiems mėnesiams. Tą pačią dieną, kai Andromeda iškeliavo į valdišką pastogę, jos gimdytoja prarado teisę į valstybės paramą. Augindama (ir tvarkingai!) vaiką Jurgita kas mėnesį gaudavo beveik po tris šimtus litų. Humanizmo kupina "komisija" gražia forma tą paramą atėmė. Jurgitai rekomendavo, "kol valstybė prižiūrės kūdikį", susirasti darbą. Beje, tokioje gilioje provincijoje kaip Meškalaukis net tvirti vyrai mėnesį dirba už kokius du šimtus (litų). O kam reikalinga fiziškai silpna, dėl istorijos su tėvu nekaip pagarsėjusi ir pagalbinės mokyklos išsilavinimą teturinti jauna moteris? Taigi susumuokime šios geradarystės rezultatus: išardytas motinos-vaiko ryšys (kūdikis į svetimų prižiūrėtojų rankas atiduotas vos 4 mėnesių!), Jurgita palikta be pragyvenimo šaltinio.
Pasirodžius publikacijoms spaudoje, Jurgitos gyvenimu susidomėjo daugelis. Tarp paprastų smalsuolių, aišku, buvo ir dorų nesavanaudžių žmonių. Viena Grūžiuose gyvenanti moteris Jurgitai parašė laišką: "Atvažiuok pas mane, galėsi apsigyventi dviejų kambarių bute. Pinigų iš tavęs neimsiu, tik turėsi šiek tiek padėti dirbti, daržus paravėti". "Akistatos" žurnalistai Jurgitą patys į Grūžius ir pavėžėjo, matė tą būstą. Kraupiai apleista, apipelijusiomis sienomis "skylė" kaimo daugiabutyje. (Čia, žinoma, ne akmuo į geradarės daržą.) Atrodytų, vargdienė turėjo didžiuotis ir tokia pastoge. Juolab kad ją suremontavus galima susikurti visai jaukų lizdelį su į miestuko centrą atsiveriančiu vaizdu. Bet... Ši parama irgi tarsi lazda - su dviem galais. Iš vienos pusės atrodo humaniška, o faktai kalba ką kita. Tokie ir panašūs būstai kaimų daugiabučiuose nūnai yra pardavinėjami po tūkstantį ir net po kelis šimtus litų. Bet ir už tiek dažniausiai niekas neperka, išnuomoti irgi nėra kam. Jei savininkas turi kitą būstą (o šiuo atveju taip ir yra), daugiabučio "narvelis" nenaudojamas drėksta, pelyja, genda, kol be didelių kapitalinių remontų tampa nebeįmanomas gyventi. Šios paramos rezultatas: Jurgita būtų savo jėgomis remontavusi svetimą būstą, nemokamai dirbusi geradarei. Tokios pagalbos jauna moteris nepriėmė.
Trečia geradarių grupė (kuriai nepavyko), deja, buvome mes, spauda. "Akistatos" žurnalistė davė Jurgitai šiek tiek pinigų. Už minutės jaunoji moteris su dvyne seserimi Meškalaukio parduotuvėje "išpirko pusę saldžių kukurūzų, ledų ir sausainių atsargų" - taip seniai buvo jų nemačiusios. Palikome telefono numerį, kuriuo Jurgita, jei tik ją vėl muštų ir skriaustų šeima, gali skambinti dieną naktį. Tačiau Jurgita nepaskambino. "Akistatos" žiniomis, jau kelis pastaruosius mėnesius paskui Jurgitą ir dar vieną vietinę merginą sekiojo "prostitučių pirkliai". Kol turėjo iš ko gyventi ir dukterį šalia, Jurga nesutiko.
Prostitutė
Jau kelios savaitės, kaip Jurgitą gali užsisakyti palaido gyvenimo vilniečiai prostitučių firmos telefonu. Kai vyriškis paskambina "Alio, reklamoje" skelbiamu mobiliojo numeriu, atsiliepia malonus moteriškas balsas ir su turgaus prekiautojoms būdingu paslaugumu klausia: "O jums kokią? Liekną? Tamsiaplaukę? Blondinę?" Viena iš firmos "darbuotojų" - ir Jurgita iš Meškalaukio.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekologinės ir administracinės teisės pažeidimų tarnybos vyresnioji inspektorė Aigrė Gudaitienė "Akistatos" žurnalistei papasakojo:
- Jurgitą mūsų tarnyba sulaikė jau du kartus. Už tai, kad vertėsi prostitucija, jai buvo paskirta 300 litų administracinė bauda. Mergina tos baudos nesumokėjo, "verslo" nemetė. Netrukus ją sulaikėme antrąsyk. Sulaikyta ir filmuojama elgėsi kvailokai: juokėsi, kikeno iš kiekvieno žodžio. Tiesa, ją apklaususiems pareigūnams papasakojo ir apie savo liūdną likimą.
Paleista iš policijos komisariato, mergina grįžo į firmą. Pasak pareigūnų, prostitutėms nieko daugiau, tik skirti baudas, padaryti neįmanoma. Administracinių baudų prostitutės dažniausiai nemoka, "darbo" nemeta.
O dabar Jurgą nupirkusią prostitučių firmą sąlygiškai pavadinkime "gelbėtojais". Taigi ką davė provincijos "veronikai" šie "geradariai"? Nemoralu taip kalbėti ir apie tai rašyti, tačiau vis tiek išvardysime. Pirma, suteikė pastogę (neblogai įrengtą butą Vilniuje, Lazdynuose, L. Asanavičiūtės gatvės name). Čia naujoji prostitutė ne tik aptarnauja klientus, bet ir turi normalias sąlygas gyventi ir ilsėtis. Antra, iš labdariniais skudurėliais vilkėjusios rausvaplaukės provincialės Jurgita tapo juodų plaukų, "gariūniškai" besipuošianti "didmiesčio ledi". Nuo klientų savivalės ir smurto ją saugo firmos suteneriai. Šiuo atžvilgiu provincijos mergelė turi neabejotiną pranašumą prieš vietines, stoties, prostitutes. Uždirba kelias dešimtis litų per valandą ir jau nebealpsta dėl saldintos kukurūzų lazdelės. Kada nors, jei protingai gyvens ir išmoks taupyti, užsidirbs kukliam butui, o gal ir tikrą gyvenimo draugą susiras.
Didžiausias praradimas
O Pasvalio rajono Grūžių vaikų globos namuose augančiai Andromedai jau išdygo pirmieji dantukai. Aštuonių mėnesių mažylės mama nepamatė ir nebepamatys, kaip jos kūdikis pirmą kartą atsisėdo, kaip stojasi įsikibęs į lovelės virbus, kaip ištars pirmą sąmoningą savo sakinį. Nors manoma, kad Andromeda yra gimusi iš kraujomaišos, ji vystosi normaliai, sugebėjimai beveik atitinka būdingus jos amžiui. Globos namų direktorius Antanas Bagočius, kuriam "pradingstančių" mamyčių yra tekę matyti tiek ir tiek, iš Jurgitos nieko gera nebesitiki:
- Išėjo į prostitutes, tai dabar jos galime nebelaukti. Aplankydavo kartais Andromedą, tačiau retai. O kai išvažiavo į Vilnių, visai pradingo. Toks jų visų, mergelių, kelias...
