Daiva NORKIENĖ
Vilniuje gyvenantis restorano savininkas turkas Nuris Ayalpas sakosi esąs nusivylęs Lietuvos moterimis. Savo paties nelaimei, Nuris vedė gražią sostinės narkomanę, o apie tai, kaip jam sekėsi, perskaitysite šiame rašinyje. Užbėgdami įvykiams už akių pasakysime tik tiek, kad užsieniečiui net prireikė privačių seklių!
Pamilo Pelenę
Nuris Ayalpas Vilniuje turi nedidelį restoraną "Antalija". Jis įrengtas Rytų stiliumi, sienas puošia pasakiški Antalijos kurorto vaizdai, o daugelis patiekalų gaminami pagal Nurio, turkų virtuvės žinovo, firminius receptus. Įdomu tai, kad užsienietis gimtojoje Antalijoje anksčiau turėjo restoraną, kuris vadinosi "Vilnius". Nuris į Lietuvą verslo tikslais atvyko prieš ketverius metus.
Niekam ne paslaptis, kad aistringi pietiečiai traukte traukia Lietuvos moteris ir merginas. Kur slypi tas "magnetas", tikriausiai pasakytų jos pačios, tačiau aišku viena: turkai savo moterimis rūpinasi nepriekaištingai, o daugelis jų yra dar ir idealūs tėvai. Prieš porą metų Nuris susipažino su gerokai jaunesne labai išvaizdžia mergina, kuri buvo iš Vilniaus rajono kilusi... narkomanė. Anglai tuometinei turko būsenai apsakyti turi labai taiklų pasakymą - "įkrito į meilę". Kaip tik taip ir atsitiko: susipažino, įsimylėjo, per kelias savaites susituokė. Gerai nepažinodami vienas kito. Stačia galva.
- Tikrai nežinojau, ką ji veikia, su kuo draugauja, kaip gyvena, - savo neapdairumu stebisi Nuris. - Susipažinome, padraugavome mėnesį, tačiau baigėsi mano viza ir išvykau į Turkiją. Lijana turėjo mano telefono numerį, kelis kartus skambino, tačiau aš dažnai važinėdavau verslo reikalais, todėl ji manęs nerado. Taip mūsų ryšys nutrūko. Grįžau po metų. Turėjau tik dvi savaites laiko, o po to būtinai reikėjo grįžti į Antaliją. Per tarpininkus, bendrus pažįstamus ėmiau jos ieškoti ir vėl susiradau. Per kelias dienas buvo nuspręsta: abu važiuosime į mano gimtinę ir ten susituoksime. Taip ir padarėme.
Poliklinikoje turką ištiko šokas
Nesunku įsivaizduoti, kad medaus mėnesiui praleisti turkų kurortas Antalija tinka idealiai. Pasaulio nemačiusi lietuvaitė, jeigu anksčiau Nurio ir nemylėjo, atsidūrusi pasiturinčių turistų "rojuje" apsvaigo iš laimės. Palmės, saulė, žydri jūros toliai, prabangūs baseinai ir balto smėlio paplūdimiai, ekskursijos ir atrakcionai... Visa tai Lijanai padarė įspūdį. Todėl kai Nuris pasiteiravo, ar mergina sutinkanti už jo tekėti, ši ištarė "taip".
Po kurio laiko vilnietė pasijuto esanti nėščia.
- Palydėjau Lijaną į polikliniką, - prisimena N. Ayalpas. - Pirmiausia ją ištyrė ultragarso aparatu. Po tyrimo medikė ir sako: "Sveikiname, jūs turėsite kūdikį!" Nėštumui buvo pusantro mėnesio.
Patenkintas Nuris įsisvajojo, kad jo amžiuje visai malonu tapti tėvu: viskas, ko reikia šeimai, jau pasiekta. Yra verslas, gera materialinė padėtis. Pagaliau užaugintas sūnus, gimęs iš ankstesnės turko santuokos. Kodėl nepasidžiaugti šeimyniniu gyvenimu ir namus užliesiančiu kūdikio krykštavimu? Kol Nuris poliklinikos koridoriuje sėdėjo ir laukė, lietuvaitei buvo atliekami būtini tyrimai. Tik staiga jo mintis išblaškė pasirodžiusi medikė: "Užeikit, pasikalbėsim!"
Atskirame kabinete Nuris buvo informuotas, kad jo gyvenimo draugė - narkomanė!
- Kaip aš tada pasijutau! - restorano savininkas "Akistatai" atskleidė savo tuometinę būseną. - Atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, visas degiau! Kaip ugnimi degiau. Mane ištiko šokas. Galbūt Turkija - narkotikų tranzito šalis, bet ten kai kas iš to daro pinigus, o ne svaiginasi. Iš 70 milijonų gyventojų narkomanai sudaro gal tiktai dalį procento. Ten niekada gatvėje nepamatysi apsvaigusio vyriškio, o ką jau kalbėti apie moteris... Ten gerbia senolių papročius, ten yra tradicija net mažai pažįstamam žmogui pranešti, jei pamatytum, kad jo sūnus ar duktė kur nors už kampo svaiginasi. Kad suskubtų užkirsti kelią. Ar galite įsivaizduoti, ką man reiškė žinia, kad būsimo kūdikio motina - narkomanė?!
Pasirodo, Antalijos medikei įtarimas kilo po to, kai norėdama paimti tyrimams kraujo ji niekaip "nesurado" venų. Pasak medikės, taip būna tiktai narkotikus vartojantiems asmenims. Nors Nuris kurį laiką dar manė, jog tai - netiesa, netrukus lietuvaitė viską prisipažino.
"Detektyvas" prasidėjo paslaptingais laiškais
Narkotikus moteris vartojusi kelerius metus. Tačiau prieš išvykdama į Turkiją metusi. Ir net dėl to gulėjusi detoksikacijos klinikoje.
- Aš tave myliu, aš myliu mūsų būsimą kūdikį ir labai labai noriu būti ideali mama, - Lijana kalbėjo nuoširdžiai. - Esu Antalijoje, toli nuo buvusios aplinkos, tad į ją nesugrįšiu.
Nuris patikėjo. Jis sako, kad niekada iki tol nebuvo iš arti matęs tikro narkomano, net gatvėje tokių nesugebėtų pažinti, taigi neturėjo jokio supratimo, kokia klastinga gali būti ši liga. Po tos jį pribloškusios žinios ir žmonos prisipažinimo jis tik dar labiau ėmė rūpintis būsima mamyte.
Vieną dieną Nurio žmona iš Lietuvos gavo labai storą smulkiai prirašytą laišką. Kadangi ji nuolat susirašinėjo su savo mama, draugėmis, kitais artimaisiais, tai nebuvo naujiena. Tačiau Nurį sujaudino neįprastas žmonos elgesys.
- Tris valandas ji skaitė tą laišką, laikė jį rankose, vėl skaitė ir verkė. Skaitė ir verkė, - prisimena N. Ayalpas. - Klausiu, kas atsitiko, o ji: "Et, Lietuvos pasiilgau".
Kai iki valiai prisiašarojusi moteris nuėjo miegoti, vyras jos laišką tylutėliai paėmė, padaugino kopijavimo aparatu, o originalą vėl padėjo į voką. Lietuviškai neskaitantis turkas sugalvojo gudrybę: laiško kopiją kuo skubiausiai faksu išsiuntė į Lietuvą išversti. Kai pagaliau vertimo sulaukė, dėl jaunos žmonos antrą kartą patyrė pažeminimą ir šoką.
- Tai buvo meilės laiškas! Vyriškis iš Vilniaus mano žmonai rašė, kaip labai jos pasiilgęs, kaip svajoja kuo greičiau su ja susitikti! - nuo "Akistatos" žurnalistės turkas nieko neslėpė. - Pasakiau Lijanai, kad žinau laiško turinį, ir ji prisipažino, jog iš tikrųjų Vilniuje likęs jos geras draugas.
Turkas įtarė klastą
- Iš pradžių maniau, kad Lijana mane nuoširdžiai myli, tikėjau, kad motinystės instinktas yra tokia didelė jėga, jog gali įveikti net narkotikų alkį, - sako Nuris. - Tačiau blaiviai įvertinęs visas aplinkybes pradėjau įtarti klastą. O kas, jei vilnietė su savo nuolatiniu draugu susitarė: ji apsigyvens su manimi, kad gautų turto ir pinigų?
Tolesni įvykiai turko įtarimus dar labiau sustiprino.
Sutuoktiniai susitarė, kad Lijana gimdys Lietuvoje. Ten jos artimieji, ten gyvena mama, anot Nurio, labai padori ir labai tvarkinga moteris. Nuris ilgam grįžti į Lietuvą negalėjo, nes negavo vizos. Tačiau žmona rūpinosi kaip galėjo. Atlydėjęs ją į Vilnių pirmiausia nulėkė į Ginekologinę kliniką ir sumokėjęs 600 JAV dolerių susitarė, kad medikai jo žmoną prižiūrės ir priims gimdyti. Tada lietuvaitei išnuomojo butą. Būsimam kūdikiui Turkijoje nupirko ir atvežė tiek drabužėlių bei įvairių reikmenų, kad "turėjo užtekti metams". Nuris nėra lengvabūdis. Jis norėjo likti Vilniuje su žmona, tačiau čia nepatikėjo, kad jie yra susituokę. Mat santuokos liudijimas surašytas turkų kalba, taigi Nuris privalėjo grįžti į savo tėvynę, liudijimą išversti į anglų kalbą ir atsiųsti į Lietuvą ne paštu, o per ambasadą. Tik tokiu atveju jis galėjo gauti ilgalaikę vizą ir likti Lietuvoje.
- Skambindavau žmonai kas antrą dieną. Iš pradžių ji laukdavo mano skambučių ir džiugiai kalbėdavosi. Bet jau po savaitės kitos pastebėjau, jog jos balsas pasikeitė. Kai pagaliau vėl atvykau į Vilnių, oro uoste mane trečią kartą ištiko šokas. Žmona mane pasitiko neatpažįstamai pasikeitusi, suvargusi. Jos veidas buvo sulysęs ir pilkas.
Turkas nuskubėjo į "Lietuvos telekomą" ir pasiėmė žmonai išnuomotame bute buvusio telefono pokalbių išklotines. Pastebėjo, kad vienas numeris nuolatos kartojasi: į jį ir iš jo skambinta dešimtis kartų.
- Ką aš daugiau galėjau daryti? Lietuviškai nemoku, pažinčių Vilniuje daug neturiu, pagaliau nesu Lietuvos pilietis, - gūžčioja pečiais verslininkas. - Pasamdžiau privatų detektyvą, kad išsiaiškintų, ką veikė, su kuo man nesant bendravo Lijana. Kitas žmogus padėjo rinkti duomenis Lietuvos policijoje apie žmonos praeitį.
Narkomanė
Seklių atnešti duomenys turko nepradžiugino. Jeigu juo tikėsime, grįžusi į Vilnių nėščia Lijana susitikinėdavo su graudžiųjų laiškų autoriumi. Tai jo skambučiai buvo išmarginę "Telekomo" duotą pokalbių išklotinę. Atėjo duomenys iš policijos: butas, kuriame gyvena skambučių autorius, oficialiai įregistruotas kaip narkomanų landynė. Lijana policijai žinoma kelerius metus, užregistruota kaip narkomanė. Privatus detektyvas dar išsiaiškino, jog moteris narkologinėje ligoninėje gydyta net kelis kartus. Įrodymų spaudžiama į kampą Lijana prisipažino, kad narkomanus priiminėjo net ir Nurio jai išnuomotame bute.
"Akistata" dar nė karto nėra pasityčiojusi ar pasmerkusi narkomanų. Jie yra aukos. Todėl ir Lijanos gyvenimas mums - tik jauno žmogaus tragedija. Galbūt jos gyvenimas šiandien tekėtų visai kita vaga, jeigu ne jai diktavusi ir įsiurbusi aplinka.
- Aš buvau pasiryžęs jai padėti, - tvirtina Nuris. - Juo labiau kad Lijanos mama kartą su ašaromis akyse prašė "išgelbėti dukterį". Aš ją mylėjau. Bet kai tu duodi pinigų žmonai ir vaikui (daug pinigų), o ji jų visą laiką neturi, ką reikia galvoti? Kur ji juos dėdavo? Dalinosi su narkomanais draugais? Ar jie ją privertė iš manęs tuos pinigus "čiulpti"? Kodėl, gimus dukrelei, Lijanos draugas jai uždraudė atiduoti mergaitę man? Ar todėl, kad aš savo kūdikio nepaliksiu be dėmesio ir nuolatos būsiu pinigų šaltinis?
Vieną dieną Nuris vilnietei pasakė sutinkąs duoti labai daug pinigų ir ją išlaikyti, jeigu ši įrodysianti, kad nevartoja narkotikų. Anot Nurio, Lijana atsisakė važiuoti į kliniką ir atlikti specialų narkotikų testą.
Kova dėl Gabrielės
Mažytė Gabrielė gimė nepaprastai graži. N. Ayalpas apsigyveno Vilniuje, atidarė restoraną ir nutarė kūdikį ištraukti iš asocialios aplinkos. Tačiau kad mergaitė būtų paimta iš motinos ir atiduota auginti tėvui, priešinosi Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Dėl mažosios Gabrielės įvyko net septyni teismai. Turku patikėjo, kai jam pavyko Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir teismui pateikti neginčijamus raštiškus įrodymus, jog žmona narkomanė. Prieš savaitę teisėjas priėmė sprendimą Gabrielės gyvenamąją vietą nustatyti pas tėvą. Prieš tiek pat laiko Nuris oficialiai išsituokė su žmona. Mažajai Gabrielei verslininkas pasamdė auklę, tačiau kol kas ji auga pas Lijanos mamą.
- Noriu, kad Gabrielė augtų mylima, kad išmoktų lietuvių kalbą, todėl manau, kad dabar idealiausia jai augti su močiute. Juo labiau kad Lijanos mama yra labai inteligentiškas ir geras žmogus. Dukrą ketinu visiškai išlaikyti savo lėšomis. Dėl to jau susitarėme su Lijanos mama.
Kaip į dukros vedybų istoriją žiūri turko anyta, sužinojome iš jos pačios.
- Taip, mano duktė anksčiau vartojo narkotikus, - atsiduso moteris. - O Nuris yra geras žmogus. Ką dar galėčiau pridurti?
O pridurti norėtų "Akistatos" korespondentė. Kai užsieniečio paklausėme, kur dabar galėtume rasti jo buvusią žmoną, tas atsakė:
- Manau, kad prie geležinkelio stoties.
Gabrielės mamytės adreso nežinojo ir žurnalistės kalbinta Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja. Kai žurnalistė viename policijos komisariate pasiteiravo apie Lijanos pragyvenimo šaltinį (juk narkotikams reikia ar reikėdavo nemažų pinigų), ten mums irgi paminėjo vieną ne iš pačių garbingiausių profesijų. Todėl kai turkų verslininkas dabar sako, kad Lietuvos moterys jam jau neatrodo patrauklios ir geros ir jis nebenorįs mūsų šalyje žvalgytis naujos žmonos, sukyla visi žurnalistės patriotiniai jausmai. O gal ne lietuvaitės kaltos, tik Nuris žmonos visai ne taip ieškojosi.
