Nuolatinė laikraščio skaitytoja Genovaitė L. iš Kaišiadorių rajono rašo, jog jos šešiolikmetis sūnus labai pamėgo alų bei kitus nestiprius alkoholinius gėrimus - neretai po butelį išgeria kasdien. Į pareikštus priekaištus sūnus nereaguoja, tikindama, jog jis jau suaugęs, o išgerto alaus kiekiai sveikatai pavojaus nekelia. Laiško autorė dėl to labai susirūpinusi. Ji prašo paaiškinti, ar sūnus - ne alkoholikas ir kokiu būdu jį "išgydyti" nuo šios priklausomybės?
Narkologų teigimu, šis jaunas žmogus jau yra peržengęs tam tikrą ribą ir, galima sakyti, jau yra visiškai arti prie priklausomybės nuo alkoholio. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į išgerto alkoholio kiekį, tačiau aišku viena - pradėjus tokiame jauname amžiuje svaigintis alkoholiniais gėrimais, alkoholizmas beveik neišvengiamas. Ką šiuo atveju galima patarti jaunuolio motinai? Iš tiesų, kokių nors vaistų, kurie išgydytų nuo alkoholio priklausomybės, nėra. Todėl laiško autorė galėtų pabandyti atvirai pasikalbėti su sūnumi, išsiaiškinti (ir jeigu reikia - papildyti) jo žinias apie alkoholio žalą, apie skaudžias tokios priklausomybės pasekmes, o dar geriau - nuvesti jį pas psichologą arba kartu su juo apsilankyti rajono priklausomybių ligų centre. Gali būti, jog medikų bei psichologų išsakyti patarimai sūnų paveiks labiau. Be to, reikėtų dažniau pasidomėti sūnaus laisvalaikiu, pasiūlyti jam kuo nors užsiimti, padėti atrasti jam pačiam įdomių dalykų. Nuolatinis dėmesys vaikui, domėjimasis jo gyvenimu bei nuoširdus noras gražiai išspręsti susidariusias problemas paprastai būna daug naudingesnis už rūsčius priekaištus ar net smurtą...
