Ačiū, kad pastatėte tribūną paprastiems žmonėms piliečiams, kurie ir sudaro visuomenę. Žodyne šio žodžio reikšmė apibrėžiama kaip „istoriškai susiformavusi žmonių visuma“. Taigi istoriškai susiformavome, o gyventi visuomenėje nebemokame.
Prisiminkime filosofiją: yra dvi visuomenės gyvenimo pusės – materialinė ir dvasinė. Jos abi susijusios, abi papildo ir veikia viena kitą. Paradoksas, kad nutraukiame sąsajas tarp materialinės ir dvasinės pusės, tarp darbo, uždarbio,darbo santykių ir dvasingumo. O dvasingumą izoliuojame nuo darbo ir uždarbio.
Taigi žmonių sąmonė susitraukia prieš moralę, religiją, sveikas pažiūras, skaisčią politiką, meną, grožį ir visa, kas tenkina aukštesnius žmogaus poreikius. Tad žemi žmonių sąmonės poreikiai pradėjo veikti pačią būtį. Čia ir slypi atsakymas į klausimą, iš kur tiek daug žaidimų, realybės šou, tuštybės santykiuose ir smurto visur. Kaltinimai nieko nepadės.
Vienintelis vaistas – pakeisti savo sąmonę. Juokingai pasakyta. Bet tai visai nejuokinga. Sąmonė yra visuomenės būties atspindys. Kokią turime būtį, tokią ir sąmonę, ir atvirkščiai – kokia sąmonė, tokia ir būtis. Kadangi tiesiogiai paveikti būties negalime, lieka vienintelis šansas – pakeisti skurdžią būtį ir plėsti sąmonę. Patikėkite, yra būdų, yra priemonių ir tai veikia.
Svarbiausia apsispręsti ir savo valia norėti pasikeisti pačiam, o ne keisti ar keikti pasaulį.
Pirmas žingsnis, kaip pakeisti būties kokybę – sutramdyti savo „ego“. Jis visa ko priežastis. Tai apie jį vejasi emocijų siūlai. Tai jis visų ambicijų, karų priežastis. Mūsų „ego“ – tamsos buveinė mumyse, kurioje tarpsta tamsos esmės, nes maitiname jas pykčiu, neapykanta, paleistuvyste, gašlumu, godumu, cinizmu, įsiskaudinimu, kančia, melu ir t.t.
Jeigu žmogus suvoktų esąs maistu kažkokiam tamsiam monstrui, tai tikrai visomis priemonėmis stengtųsi išlipti iš to jovalo. Tam reikia pastangų. Ne materialių, bet dvasinių – tikėjimo tuo ką darai, noro keistis, noro gyventi kitoje kokybėje, kitoje aplinkoje, kitokioje visuomenėje. Kaip paprasta ir kaip sunku pasiryžti tam. Jeigu atsiras nors vienas pilietis, norintis kurti naują, sveiką visuomenę – pilietinę visuomenę, aš tęsiu kelionę po dvasinio gyvenimo pusę, idant netaptume siloso krūva pasaulio akivaizdoje.
Su meileD. Gladko
