" Dabar tiek daug ėmėte rašyti apie lėktuvų katastrofas, kad aš net ėmiau bijoti skrydžių, nors skristi tenka gana dažnai. Mokausi Londone, tad maršrutas Vilnius - Londonas labai gerai žinomas. Bet kaip išvengti skrydžio baimės?
Teresė O. , Vilnius"
Skrydžio baimė labai natūralus dalykas. Daugelis žmonių, ypač išgirdę apie įvykusią aviakatastrofą, nusprendžia daugiau niekada nesinaudoti oro transporto paslaugomis. Specialistai panišką skrydžio baimę vadina aviafobija. Tokia liga serga ne tik paprasti žmonės, bet ir įžymybės. Štai generalisimas Stalinas paniškai bijojo skristi lėktuvu. Dainininkai Šer, Kristi Eli, Maiklas Džeksonas ir daugelis kitų skrisdami llaikosi įsitvėrę krėslo turėklų ir prakaituoja iš baimės. Anglų daininkas Deividas Bovis iš Maskvos į Vladivostoką kelias paras riedėjo traukiniu, bet į rusų lėktuvą nelipo.
Beje, įvarių apklausų duomenimis, net 84 proc. rusų bijo skristi tėvyniniais lėktuvais. Kitose šalyse bijančių gerokai mažiau. Skraidyti bijo apie 50 proc. belgų, 40 proc. vokiečių, 30 proc. amerikiečių. Šiuo metu ne viena aviakompanija ar oro uostas organizuoja kursus, padedančius atsikratyti skrydžio baimės. Keleiviai supažindinami su lėktuvu, jo valdymo sistemomis, saugumo priemonėmis. Kai kur, pavyzdžiui Vokietijoje, Dieseldorfo oro uoste, keleiviams siūlomi paskutinės minutės seansai. 15 minučių konsultacija prieš skrydį nuramina kaleivius. Skrendantiems pirmą kartą netgi leidžiama užeiti į lakūnų kabiną.
Europos Sąjungoje rūpinamasi skrydžių saugumu ir kas ketvirtis skelbiami patikimiausių aviakompanijų sąrašai, o kai kurioms visai neleidžiama skristi į Europą. Štai koks šiuo metu patikimiausių aviakompanijų dešimtukas : "Qantas Airways" (Australija), "Finnair" (Suomija" , "Cathay Pacific" (Honkogas), "El Al" (Izraelis), ANA (Japonija), LTU (Vokietija), Austrian Airlines (Austrija), "Air Berlin" (Vokietija), "Germanija" (Vokietija), "Virgin Atlantic" (D. Britanija). Kad lietuviškų aviakompanijų nėra dešimtuke, tai nereiškia, kad jos nesaugios. Kad pelnyti pripažinimą rinkoje reikia metų metus dirbti be avarijų.
O dabar keletas patarimų kaip pačiam įveikti aerifobiją.
Jūs nusprendėte skristi ir atidavėte atsakomybę už savo gyvybę pilotui. Jis kaip chirurgas - jūs atsigulėte ant operacinio stalo, gavęs narkozės užmigote ir atsibudote kai viskas baigėsi. Galu gale, lakūnas juk ne kamikadzė ir taip pat skrenda su jumis.
Svarbiausia nepagalvokite apie katastrofą. Mintis, kad aš sėdau į lėktuvą, jis pakils ir suduš, turi pakeisti mintys : aš sėdau į lėktuvą, prisisegiau diržą, paskaitysiu, pavalgysiu.
Atsiminkite, kad pagal statistiką, jog patekti į aviakatastrofą reikia skraidyti 13 metų kiekvieną dieną. Ir tai šansas žūti bus tik vienas iš dešimties.
Daugelis baimę bando užmušti alkoholiu. Jeigu jau pasiėmėte brendžio ar viskio buteliuką, tai nepasigirkite aerouoste. Kartais lėktuvui kylant girtiems baimė tampa paniška. Gerdamas ore irgi turite atsiminti, kad skrendant alkoholis įsisavinimas daug greičiau nei žemėje. Dėl žemo spaudimo alkoholio poveikis didėja. Tad išgėręs taurelę pasijusite lyg būtumėte išgėręs pilną stiklinę. Būtinai užkąskite ir kuo daugiau gerkite vandens. Aukštyje organizmas netenka drėgmės, nes kvėpuojame sausesniu oru nei Sacharoje. 11 000 metrų aukštyje oro slėgis, palyginti su normaliu, sumažėja keturis kartus. To nepakeltų nė vienas žmogus, todėl į lėktuvo vidų pučiamas suslėgtas oras. Jis siurbiamas iš lanko -
