Laikraščio skaitytoja nurodo, jog už tėvų pinigus nori pirkti butą. Ji gyvena kartu su sugyventiniu, todėl norėtų sužinoti, ar ateityje (sakykim, iškilus konfliktui) sugyventinis negalės pareikalauti buto dalies. Laiško autorė prašo paaiškinti, kaip įforminti buto įsigijimą, kad šis turtas būtų tik jos asmeninė, o ne bendra jos ir sugyventinio nuosavybė.
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriuje įtvirtintas naujas šeimos teisės institutas - bendras gyvenimas neįregistravus santuokos. Šiame skyriuje yra nustatytos sugyventinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos, susijusios su bendrai įgyto ir bendrai naudojamo tam tikro turto teisiniu režimu, taip pat ir su to turto padalijimu. Plačiau komentuoti šio skyriaus nuostatas nėra prasmės, nes normos pradės veikti įsigaliojus įstatymui, reglamentuojančiam partnerystės įregistravimo tvarką. Toks įstatymas šiuo metu dar nėra priimtas. Taigi sugyventinis, kol neįregistruota partnerystė su jumis, ateityje neturėtų pretenduoti į jūsų butą ar jo dalį, nebent norėtų įgyvendinti savo teises kaip normalus kreditorius (pavyzdžiui, jūs prasiskolintumėte sugyventiniui ir pastarasis kreiptųsi į teismą norėdamas išieškoti skolą iš jūsų turto arba sugyventinis įrodytų, kad davė dalį pinigų ar kitaip prisidėjo prie buto pirkimo, remonto ir panašiai). Jūs galite pirkti butą už tėvų duotus (dovanotus) pinigus (būtų gerai, kad tėvai parašytų pinigų dovanojimo arba skolinimo sutartį buto pirkimui, tada sugyventiniui būtų sunku įrodyti, kad jis prisidėjo prie buto pirkimo), pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruoti ją savo vardu. Dar geriau, jei butą nupirktų tėvai, o vėliau jį jums padovanotų.
