Nuolatinė laikraščio skaitytoja, prašiusi neskelbti pavardės, rašo, jog 50 metų giminaitis, kuriam nustatyta antroji invalidumo grupė, pragėrė butą ir persikėlė gyventi pas savo tėvus, į jų dviejų kambarių butą. Sūnus ir toliau girtauja, niekur nedirba, nepadeda išlaikyti buto, kuriame gyvena, neremia pinigais, nors valgo jų maistą. Pasiligojusiems, garbaus amžiaus sulaukusiems sutuoktiniams reikalinga visokeriopa parama ir kasdieninė priežiūra, todėl jie norėtų priimti kartu gyventi vienišą moterį, kuri juos slaugytų, prižiūrėtų namus. Deja, sūnus tam prieštarauja. Jis nesutinka, jog namuose apsigyventų svetimas žmogus. Laiško autorė prašo patarti, kaip senukams išspręsti šią problemą? Ar įmanoma iš jų buto iškeldinti sūnų?
Advokatas D. Svirinavičius pateikė tokį atsakymą: "Iš laiško galima spręsti, jog tėvai yra buto savininkai arba šį butą nuomoja iš vietos savivaldybės, tačiau bet kuriuo atveju į šį gyvenamąjį plotą jie turi savarankiškas teises. Tėvai turi teisę kreiptis į teismą (paduoti atitinkamą ieškinio pareiškimą), kad jų sūnus teisminiu keliu būtų iškeldintas iš to buto nesuteikiant jam jokios gyvenamosios patalpos. Aplinkybė, jog sūnus yra antrosios grupės invalidas, neatima teisės jo tėvams reikalauti netinkamai besielgiantį (girtaujantį, neprisidedantį prie buto išlaikymo) sūnų iškeldinti iš šio buto. Kokių nors kitų galimybių išspręsti šią problemą įstatymai nenumato. Žinoma, galbūt dar reikėtų bandyti su juo susitarti gražiuoju - arba sūnus slaugo gimdytojus ir juos remia materialiai, arba neprieštarauja, kad šias pareigas atliktų tėvų pasirinkta moteris".
