Aldona P. iš Marijampolės savivaldybės rašo, jog dirbo prekyboje 4 metus. Išėjo iš darbo pačiai prašant, o Darbo biržoje užsiregistravo po 8 mėnesių. Laiško autorei - per 40 metų, todėl jai niekaip nesiseka susirasti darbą. Moteris norėtų sužinoti, kada ir kokio dydžio bedarbio pašalpa jai turėtų būti skiriama? Laiško autorė pateikia ir antrą klausimą. Ji nurodo, jog vienas asmuo dar nuo 1996 metų skolingas 2 200 litų. Kol veikė valstybinės antstolių kontoros, moteris bandė išieškoti skolą - per keletą mėnesių skolininkas grąžino dalį pinigų. Deja, dabar norint išieškoti likusią skolos dalį, reikia kreiptis į antstolius ir už tai mokėti tam tikrą mokestį. Laiško autorė supranta, kad skolos išieškojimo išlaidas turėtų padengti skolininkas, tačiau abejoja, ar antstolis pajėgtų priversti skolininką sumokėti skolą bei su jos išieškojimu susijusias išlaidas, nes, turimais duomenimis, skolininkas niekur nedirba, neturi jokio turto. Todėl laiško autorė klausia, kaip jai atgauti paskolintus pinigus?
Pirmiausia pateikiame atsakymą į pirmąjį klausimą. Bedarbio pašalpos skyrimas priklauso nuo to, kokiu pagrindu žmogus atleidžiamas iš darbo ir kiek laiko per paskutinius trejus metus dirbo. Bedarbio pašalpa iš darbo išėjus savo noru priklauso tiktai praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo Darbo biržoje, o taip pat jeigu toks asmuo per paskutinius trejus metus dirbo ne mažiau kaip 24 mėnesius. Minėtos pašalpos dydis priklausys nuo bendrojo darbo stažo. Beje, laiško autorė turėtų suprasti, jog tikslaus atsakymo pateikti negalime - jį galėtų išgirsti iš Darbo biržos, kurioje ji įsiregistravusi, darbuotojų, nes tam reikalingi atitinkami duomenys, kurie sukaupti Darbo biržos duomenų bazėje. Galime tiktai priminti, kad po Naujųjų metų įsigalios naujas įstatymas, numatantis visai kitą bedarbio pašalpos apskaičiavimo metodiką.
Atsakymas į antrąjį klausimą. Iš tiesų, laiško autorė, prieš kreipdamasi į antstolius, turėtų gerai išsiaiškinti, kokia jos skolininko dabartinė materialinė padėtis, gal jis įsigijo kokio nors turto, kur nors įsidarbino ir gauna kažkokias pajamas. Jeigu, kaip buvo minima laiške, skolininkas iš tiesų niekur nedirba ir neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, galbūt reikėtų gerai pagalvoti, ar verta kreiptis į antstolius. Antstoliui už atliktą darbą bei patirtas išlaidas teks atsilyginti, o kol kas labai neaišku, kada skolininkas turės pinigų. Tiesa, antstolis turi žymiai daugiau galimybių išsiaiškinti tikrąją skolininko padėtį - užklausti bankus apie tai, ar skolininkas turi sąskaitą, registro įmonėje išsiaiškinti, ar skolininko vardu yra įregistruota kokio nors nekilnojamojo turto, antstoliui VĮ "Regitra" pateiktų duomenis apie transportų priemonių buvimą ar nebuvimą, "Sodra" informuotų apie tai, ar skolininkas dirba ir gauna pajamų. Tokių duomenų pati laiško autorė gauti negalėtų. Taigi jai pačiai belieka nuspręsti, kaip pasielgti. Galima tiktai priminti, jog jeigu skola viršija 3 000 litų, o skolininkas neturi jokio turto ir pajamų, išieškojimą galima nukreipti į jo gyvenamąjį būstą. Deja, šiuo atveju greičiausiai šios nuostatos pritaikyti negalima.
