Nuolatinė laikraščio skaitytoja Elena P. iš Šilutės rajono rašo, jog susiklosčius sudėtingai materialinei situacijai ji buvo priversta parduoti butą Klaipėdoje ir persikelti gyventi į vienkiemį, esantį Šilutės rajone. Buvęs šios sodybos savininkas prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį tikino, jog pavasarinio potvynio metu pastatų vanduo neužlieja, tačiau vėliau paaiškėjo, jog tai netiesa. Kadangi sinoptikai šį pavasarį Pamario krašte žada didesnį potvynį nei ankstesniais metais, o laiško autorei iki šiol neteko gyventi tokiomis sąlygomis, ji prašo patarti, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, kokius darbus atlikti iš anksto, kad gamtos stichija neatneštų skaudžių pasekmių?
Šilutės civilinės priešgaisrinės saugos tarnyba yra paruošusi tam tikras taisykles bei patarimus, kaip žmonėms reikėtų elgtis potvynio metu, kad jie išvengtų skaudžių pasekmių bei apsaugotų savo turtą. Taigi jei yra galimybė, ruošiantis potvyniui patartina išvykti į saugesnę vietą. Prieš palikdami namus gyventojai turėtų užsukti vandens ir dujų čiaupus, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertingiausius ir būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinti duris ir uždaryti (arba užkalti) langus. Jeigu nenusprendėte išvykti iš namų, reikėtų apdrausti savo bei šeimos narių gyvybes bei turtą, įsigyti patikimą plaukiojamąją priemonę (plaustą, valtį), apsirūpinti reikiama apranga (žvejų batais, puskombinezoniais), įsigyti būtiniausių prekių ne mažiau kaip 10 parų. Į tokį sąrašą reikėtų įtraukti ilgai negendančius maisto produktus, degtukus, žvakes, malkas, žibalą žibalinėms lempoms ir žibintams, geriamojo vandens, medikamentų, telefono ryšių priemonių bei jų elementų. Reikėtų pasirūpinti ir savo gyvuliais (jiems paruošti pašaro bei padaryti paaukštinimus), taip pat aukščiau pakelti baldus ir kitus daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas. Reikėtų gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas, užsandarinti šulinius, apsaugoti sodybas nuo ledo lyčių (žinoma, geriausia iš anksto jas apsodinti medžiais arba pastatyti apsauginius stulpus).
Kaip elgtis potvynio metu? Visų pirma reikėtų klausytis per radiją ir televiziją perduodamos informacijos apie potvynį ir vykdyti specialistų rekomendacijas. Taip pat būtų gerai kasdien palaikyti ryšį su kaimynais ir būti pasiruošus vienas kitam padėti. Reikėtų turėti paruoštą lazdą, skarą ar šviesios medžiagos gabalą, o dar geriau - vėliavą, kad gelbėtojai iš toli pamatytų ir suprastų, jog reikalinga pagalba. Beje, reikėtų žinoti, kokie yra pagalbos ženklai. Iškelta vėliava reiškia, jog reikalinga pagalba, o prireikus skubios pagalbos - vėliava reikėtų mojuoti. Nakties metu galima panaudoti mirksinčią žibinto šviesą. Gyventojai turėtų kasdien domėtis savo ūkio būkle. Brendant užlietomis vietomis, reikėtų saugotis nematomų duobių ir sraunių vietų, kelią prieš save tikrinti kartimi. Einant grupėmis per užtvindytą vietovę patartina susirišti virve. Patekus į vandenį reikėtų skubiai nusimesti sunkius drabužius ar apavą, surasti netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus ir jų laikantis šauktis bei laukti pagalbos... Bet kuriuo atveju nereikėtų kelti panikos ir tiksliai vykdyti gelbėtojų nurodymus.
Vis dėlto potvynis kada nors baigiasi. Todėl nuslūgus vandeniui reikėtų išvalyti šulinius, Visuomenės sveikatos centre patikrinti geriamojo vandens kokybę, jokiu būdu nevalgyti vandenyje mirkusių maisto produktų. Taip pat atitinkamoms tarnyboms reikėtų pranešti apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio, dujų bei ūkio sistemose. Griežtai draudžiama liesti įtrūkusius laidus, patiems savavališkai atlikti remonto darbus elektros tinkluose bei elektros įrenginiuose, patiems įsijungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus be atitinkamų tarnybų specialistų pagalbos. Na, o galiausiai apie potvynio metu patirtus nuostolius informuoti vietinę valdžią, draudimo kompaniją (jei apdraudėte savo turtą).
