Remigijus RAINYS
Vilniaus rajone, Vilkinės vienkiemyje, gyvenančios Stanislavos Zinkevič (79 m.) name apie 4 valandą ryto rastas Zenono Buinovskio (70 m.) lavonas - sumuštas, lūžusiu nosies kaulu. Įtariamasis nužudymu, sodybos šeimininkės anūkas Antonas Meilūnas (22 m.) uždarytas į areštinę.
Netikėta žinia kaimynams
Žinia apie šio jaunuolio sulaikymą nenorėjo patikėti ne tik Sužionių seniūnijos, kuriai priklauso nuošalus Vilkinės vienkiemis, seniūnas Mečislovas Černiavskis, bet ir kiti seniūnijos darbuotojai, mat sunkų Antono gyvenimą nuo pat mažens puikiai žinantys pareigūnai apie jį galėjo atsiliepti tik teigiamai.
Trijų vaikų šeimoje augęs Antonas anksti neteko tėvo, o kai bene prieš 5 metus po sunkios ligos mirė jo mama, tuomet dar septyniolikametis tapo vienintele dviejų jaunesnių seserų atrama. Tiesa, vyresnioji sesutė Jadvyga dar būdama nepilnamete susilaukė dviejų atžalų ir netrukus išsikėlė gyventi pas vaikų tėvą. Tačiau pora sugyveno blogai ir, kaip kalba sužioniškiai, neišlaikiusi nuolatinių vyro priekabiavimų jauna moteris pasikorė. Abu Jadvygos vaikučius įsivaikino užsieniečiai ir išsivežė į Prancūziją.
Oficialiu jaunėlės sesers globėju tapęs Antonas liko gyventi tėvų namuose vos kelias sodybas turinčiame Pauliukonių kaime. Vaikinas baigė vidurinę mokyklą ir rūpestinga priežiūra bei savo pavyzdžiu sugebėjo išspręsti visas mokinukės sesutės paauglystės bėdas. Našlaičiams šiek tiek padėjo ir seniūnija - skyrė maisto produktus, aprūpindavo kuru.
Nors oficialaus darbo A. Meilūnui nepavyko susirasti, tačiau anksti vedęs ir su žmona Gražina jau dviejų vaikų susilaukęs jaunuolis rado išeitį - uždarbiaudavo privačiose statybose Nemenčinėje. Antonas į darbą išvažiuodavo anksti ryte ir namo sugrįždavo tik vėlų vakarą. Tačiau A. Meilūnas dar surasdavo laiko bei jėgų rūpintis ir maždaug už kilometro esančiame Vilkinės vienkiemyje gyvenančia senele Stanislava Zinkevič.
Stanislava vienkiemyje gyveno su jau senokai keturiasdešimtmetį perkopusiu sūnumi Voicechu, tačiau šis taip pat daug laiko praleisdavo darbe Nemenčinėje. Tad visus rimtesnius ūkinius darbus bei būtiną trobos remontą Stanislavos valdose atlikdavo Antonas, kuris močiutei nupirkdavo bei atveždavo ir maisto produktus.
Skolos neatsiėmė
Kad gyventi būtų linksmiau, Stanislava į kitą trobos galą buvo įsileidusi nuomininkus - Zenoną ir Haną Buinovskius. Pastarieji patys turėjo sodybą už keliolikos kilometrų esančiame Bitinų kaime, tačiau vyresnieji Buinovskiai nesutarė su ten pat gyvenusiu sūnumi, kuris draudė tėvams girtauti. Tad Zenonas ir Hana savo pomėgius nevaržomi tenkino nuošalioje S. Zinkevič sodyboje. Sutuoktiniai buvo pažadėję, jog už pusės trobos nuomą kas mėnesį mokės po keliasdešimt litų, tačiau savo įsipareigojimus vykdė labai nereguliariai ir jau buvo įsiskolinę šeimininkei bene visą šimtą litų.
Kai A. Meilūnas močiutei atvežė eilinį Nemenčinėje nupirktų maisto produktų rinkinį, Stanislova pažadėjo, jog pinigus atiduos savaitgalį, kai nuomininkai padengs bent dalį savo įsiskolinimo. Tad sekmadienį, jau sparčiai vakarėjant, A. Meilūnas į vežimą pasikinkė kumelę ir leidosi į Vilkinę atsiimti skolos. Drauge su juo į netolimą kelionę išsileido jau trečio kūdikio belaukianti Gražina bei jos mama Nijolė Bindar. Moterys neslėpė, jog Antonas buvo šiek tiek išgėręs alaus, tačiau važiuoti reikėjo vos įžiūrimu miško keleliu, kuriame lengvasis automobilis pasirodo gal tik kartą per metus, o eismo priežiūros pareigūnų čia niekados niekas nebuvo regėjęs.
Vilkinėje į močiutės namus užėjo tik Antonas. Stanislova triūsė savo pusėje ir Antonui pasakė, kad nuomos pinigų taip ir nesulaukė. Jaunuolis nuėjo pas Z. Buinovskį, kur jį pasitiko neblaivūs sutuoktiniai. Agresyviai nusiteikęs Zenonas apie jokią skolą nenorėjo net girdėti, o kai A. Meilūnas diplomatiškai paprašė bent paskolinti 20 litų, vyriškis atsinešė plaktuką ir du kartus juo smogė Antonui į galvą, šaukdamas: "Čia tau dešimt litų ir dar dešimt litų!" Plaktukas girto pensininko rankose kėlė rimtą grėsmę, todėl A. Meilūnas stipriai atstūmė nuo savęs užpuoliką, o tas nuvirto atsitrenkdamas galva į lovos kraštą. Vėliau Antonas saviškiams prisipažino, jog tuo momentu jis nesusivaldė ir porą kartų įspyrė Zenonui į šoną.
Nenorėdamas tolesnio skandalo su klykaujančia Hana Buinovskaja, A. Meilūnas išėjo iš trobos ir su šeima parvažiavo namo. Jaunuolis tikrai nesitikėjo, jog Z. Buinovskis patyrė bent kiek didesnių sužalojimų, todėl ramiai nuėjo miegoti, o anksti ryte išvažiavo į darbą Nemenčinėje. Tad Antonas negalėjo matyti nei paryčiais pro jo namus pravažiavusio greitosios pagalbos automobilio, nei įkandin atidūmusio policijos ekipažo, kuriuos iškvietė Hana, pastebėjusi, jog Zenonas jau neberodo gyvybės ženklų. Nužudymu įtariamas Antonas buvo sulaikytas darbe ir nugabentas į Vilniaus rajono policijos areštinę. Teismas leido A. Meilūną suimti 3 mėnesiams.
Skandalai - kasdienybė
Neilgai įtariamojo ieškojo ir į Vilniaus rajono Skurbutėnų kaimą pavakare iškviesti policijos pareigūnai. Čia savo namuose buvo rastas Irenos Duchovskajos (43 m.) lavonas su durtine žaizda kakle. Aplinkui sukiojosi neblaivus jos vyras Genrikas (46 m.), kuriam nustatytas net 2,93 promilės girtumo laipsnis.
Pirminiais duomenimis, ši šeima girtavo nuolat ir skandalai jų namuose buvo kasdienybe. Pastovaus darbo neturėjo nei Irena, nei Genrikas. Vyriškis vertėsi atsitiktiniais uždarbiais. Pagirių seniūnija Ireną buvo įdarbinusi viešuosiuose darbuose, tačiau moteris dirbo vos kelias dienas - pareiškė, jog už tokius pinigus ji verčiau miške rinks mėlynes, ir daugiau darbuose nepasirodė.
Tikimasi, jog tarp sutuoktinių kilusio kruvino konflikto, kurio metu Irenai buvo smeigta peiliu į kaklą, aplinkybes ir priežastį paaiškins areštinėje išsiblaivęs Genrikas Duchovskis. Dėl moters nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
