Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriuje jau beveik mėnuo gydomas Alytaus rajono Alovės seniūnijos gyventojas Juozas U. (64 m.). Ligonio būklė labai sunki - diagnozuota galvos smegenų trauminė liga, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais. Iki šiol su žmogumi neįmanoma susišnekėti, jis padrikai reiškia mintis, nelabai suvokia, kas nutikę. Medikai neabejoja - iki nelaimės buvęs stiprus ir energingas, karvutę ir arklį laikęs, daržais ir vasarojumi rūpinęsis dzūkas, jei, duok Dieve, ir išsikapstys, jau ne tik nebegalės triūsti savo nemenkame ūkyje, bet ir pats turės būti nuolat slaugomas, prižiūrimas. Mat plėšikai jį visam likusiam gyvenimui padarė invalidu...
Leisgyvis vyriškis buvo rastas prie pat savo varganos trobelės, šalia Kauno - Druskininkų kelio. Pirmosiomis dienomis po Juozą U. ištikusios nelaimės buvo žinoma tik tai, kad jį žiauriai sumušė plėšikai.
Kaip jau nustatyta, pas gan vargingai gyvenantį vienišą žmogų (jo pati prieš keletą metų pasimirė, šeima vaikų neturėjo) plėšikų gauja įsiveržė vieną birželio pradžios dieną. Kalbama, kad įsibrovėliai tikėjosi čia rasti nemažai pinigų (seni žmonės, girdi, yra labai taupūs, be to, tomis dienomis buvo mokamos pensijos), tačiau Juozas pensijos dar nebuvo gavęs... Nepatikėję, kad piniginėje rasti keliolika litų yra visos jo namuose laikomos santaupos, plėšikai žmogų ėmė žiauriai mušti. Na, o kai vis tiek daugiau pinigų nesurado, pagrobė keletą buities smulkmenų, o iš prieangio išsistūmė du Juozo dviračius... Žiauriai sumuštas žmogelis, matyt, ėjo pas kaimynus pagalbos, tačiau dėl labai prastos savijautos krito tiesiog pakelėje ir jau nebepajėgė atsikelti...
Nors po žiauraus susidorojimo su Juozu U. Alytaus rajono kriminalistai ėmėsi intensyvios plėšikų paieškos, du gaujos narius pavyko sučiupti tik prieš keletą dienų. Abu jie - dar nepilnamečiai! 15 ir 16 metų pienburniai! Jų namuose atliktos kratos, rasti kai kurie iš Juozo U. pagrobti daiktai. Sulaikytieji, beje, ir patys prisipažįsta birželio pradžioje užpuolę, sumušę ir apiplėšę Alovės seniūnijos gyventoją.
Mūsų turima informacija, dabar ieškoma kitų gaujos narių, aiškinamasi, ar jie nepadarę ir daugiau panašių nusikaltimų. Yra duomenų, kad kai kurie iš minėto plėšikų būrio - anksčiau ne kartą teisti, neseniai iš laisvės atėmimo vietų (kaip pasitaisę!) paleisti Dzūkijos krašto gyventojai.
- Ką reiškia tas žodelis "pasitaisę", - neslėpdama nuostabos vien nusikaltėlių naudai rašomais įstatymais ir valstybės abejingumu doriems žmonėms piktinosi viena Alovės seniūnijos darbuotoja, nenorėjusi būti įvardinta (bijo šiuose kraštuose siautėjančių chuliganų keršto). - Galėtų bent valstybė nedumti žmonėms akių - valdžia tiesiai pasakytų, kad trūksta pinigų banditams išlaikyti, kad norisi įtikti (tiksliau - be muilo įlįsti...) Europos Sąjungai, todėl ir viena paskui kitą skelbiamos amnestijos, o ne tauzyti niekus apie nuteistųjų gerą elgesį!
Jei jau, girdi, plėšikas, vagis, žmogžudys ar prievartautojas pateko už grotų, nerealu tikėtis, kad jis ten pasitaisys. Na, gal esą ir pasitaiso koks vienas iš tūkstančio - ne daugiau... O anksčiau laiko paleistieji tiesiu taikymu dairosi kaimuose, nuošalesnėse gyvenvietėse, atokesniuose vienkiemiuose ramiai gyvenančių ir, deja, apsiginti nepajėgiančių senyvo amžiaus žmonių.
- Kas iš to, kad įsitaisysiu savigynai pistoletą ar nakčiai prie lovos pasistatysiu kirvį, - svarstė kita Alovės seniūnijos gyventoja. - Ar įstengsiu apsiginti nuo įsiveržusio banditų būrio, ar sugebėsiu drebančiomis rankomis paspausti pistoleto gaiduką, mostelti pagaliu kuriam per nugarą?
Kalėjimų sporto salėse raumenis užsiauginusiems banditams, girdi, toks pasipriešinimas - vienas juokas. Kita vertus, jie irgi nevaikšto plikomis rankomis - prisidirbę automatinių peilių ar kitokių pavojingų įrankių - ką prieš tokius pašokinėsi...
Pagrobė laidotuvėms skirtus pinigėlius
Neseniai žiaurus išpuolis prieš vienišą senuką užregistruotas ir Lazdijų rajone, Teizų seniūnijoje. Pro neužrakintas aštuoniasdešimtmečio Albino P. trobos duris vidun įsėlino du peiliais ginkluoti kaukėtieji (trečias, kaip jau žinoma, lūkuriavo kieme). Jie iš Albino ir sunkiai sergančios, beveik nevaikštančios jo sesers pareikalavo pinigų. Neturėdamas kur dėtis (vienas chuliganas trobelės šeimininkui peilį prikišo prie kaklo, kitas jam perrėžė vieną ranką, o kitą išsuko!) vyriškis atidavė kone visą gyvenimą pakasynoms taupytus pinigėlius - per 3 000 litų.
Kai grobikai išsidangino, Albinas nuvyko pas medikus. Šie sutvarstė žaizdas, atstatė į vietą ir standžiai suraišiojo išsuktąją ranką, šoko ištiktam nelaimėliui pasiūlė raminamųjų... Tačiau Albinui ir jo ligotai seseriai nuo šiol labai neramu, baisu tiek naktį, tiek dieną. Nes nežinai, kokiais įrankiais ginkluotų "svečių" dar gali sulaukti.
Įtariamieji Albino ir jo sesers apiplėšimu jau irgi sulaikyti. Kaip kaimo gyventojai ir nujautė, tai gretimame kaime gyvenantys du broliai Utarai (abu neseniai - irgi kaip pasitaisę! - anksčiau laiko paleisti iš kalėjimo) ir dar vienas jų bendrininkas. Būtent dėl to, manoma, plėšikai ir slėpė veidus po kaukėmis, kad ūkininkas neatpažintų...
Jau žinoma, kad tie patys vyrai (tiesa, be kaukių) pas Albiną buvo užsukę kiek ankstėliau - paprašė atsigerti, apsidairė kieme ir trobelėje. O jau antrąkart atėjo išsitraukę peilius...
Beje, žiaurų išpuolį greitai išnarplioti padėjo... pačių plėšikų žioplumas. Mat jau kitą dieną broliai Utarai iš to paties kaimo, kuriame gyvena Albinas P., gyventojo nusipirko lengvąjį automobilį. Kaip vietiniai liūdnai juokauja - kad galėtų praplėsti nusikaltimų geografiją, kad pasiektų tolimesnius šalies kampelius.
- Buvo pokaris, žmonės badavo, skurdo, tačiau nėjo vogti, vieni kitų apiplėšinėti, žudyti, - liūdnai svarstė Albino P. kaimynystėje gyvenanti Ona. - Tokio chaoso, kaip šiais laikais, Lietuvėlėje nebuvo niekada... Ir kaip nebus - šiais laikais gerbiami vagys ir banditai, o ne dori, sąžiningi žmonės.
Pasak kitų šio kaimo gyventojų, žmonių kantrybė turi ribas. Kai kurie esą vis garsiau kalba, kad laikas siautėjantiems banditams pradėti daryti Linčo teismus. Tą pat, kaip padarė raseiniškiai. Nes iš valdžios paramos ir teisybės, girdi, sulaukti nėra jokių prošvaisčių. Tokie tokius, girdi, užstoja...
Kitų kaimiečių manymu, patiems, žinoma, nereikia sėdėti rankų sudėjus, būtina visomis įmanomomis priemonėmis (ir įstatymais neįtvirtintomis, nes įstatymai - ne teisiųjų pusėje) gintis nuo užpuolikų, tačiau būtina, girdi, griebti už "čiuprynos" ir policiją. Kam esą pareigūnams mokėti algas, jei jie net nesugeba greitai atvykti į nusikaltimo vietą, jei abejingi nuskriaustųjų skundams, nedrįsta siautėjančių banditų net sudrausminti!
Plėšikų biografijos panašios
Nuo žiaurių plėšikų nukentėjusiųjų sąrašus galima tęsti ir tęsti: Dzūkijoje per pastaruosius porą mėnesių nužudytos ir apiplėštos keturios vienos gyvenusios senutės, Kauno pašonėje Garliavoje - dvi nužudytos, viena apiplėšta; visai neseniai Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos vienkiemyje kaukėtų plėšikų būrys negailestingai aptalžė ir apšvarino namo šeimininką (grobis - 30 litų); Akmenės pašonėje vienu metu nuo plėšikų gaujos nukentėjo net dviejų sodybų gyventojai. Policijos pareigūnai gaujos pėdomis sekė gerą pusdienį ir, laimė, susekė. Plėšikų trijulė - P. Vazbys, M. Garalis ir A. Stulpinas - jau areštinėje. Kaip ir buvo galima tikėtis, visi trys - Akmenės rajono gyventojai, du - anksčiau teisti, neseniai grįžę į laisvę.
Aiškinamasi, ar ši gauja nėra padariusi ir daugiau panašių nusikaltimų, ar nuo jos smurto nenukentėję ne tik Akmenės, bet ir kitų rajonų gyventojai.
- Nė vienas iš šitų asmenų nėra kreipęsis į seniūniją dėl darbo, - "Akistatai" patvirtino Akmenės seniūnijos vadovas Jonas Katauskis. - Logika aiški - kam dirbti, jei galima kur kas lengviau įgyti pinigų...
Seniūno nuomone, didžiąją dalį naujų nusikaltimų padaro būtent sugrįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, paleistieji į laisvę anksčiau laiko. Vienų, girdi, gal ir būtų galima už gerą elgesį pagailėti, tačiau neretai laisvė suteikiama ir tiems, kuriems už grotų reikėtų praleisti visą gyvenimą!
Tos pačios nuomonės - dauguma seniūnijos gyventojų. Žmonės pašiurpę dėl šalyje įsivyravusios netvarkos, kurios "visi galai" veda į vieną tašką - per ankstyvas nuteistųjų amnestijas.
Kita vertus, anot Jono Katauskio, maža vilčių, kad iš kalėjimo su trimis grašiais kišenėje (o už ką duoti daugiau?) paleistas plėšikas profesionalas puls ieškotis darbo. Nei jis tą darbą gaus, nei norės dirbti. Tai ar ne tiesa, kaip svarstė keli garliaviškiai, kad banditų bendrininkė - valstybė: išmeta "tiksinčią bombą" už kalėjimo vartų, o jūs, gerieji dorieji sąžiningi žmogeliai, žinokitės... Nuo šiol, sako, nukentėjusiesiems valstybė jau nebeskirs ir gynėjų - nėra pinigų...
Taigi išvada peršasi viena: Lietuvos kaimuose ir miestuose, subūrę smogikų gaujas, siautėja vakarykščiai kaliniai ir jiems prijaučiantieji. O kiek panašių nusikaltimų dar neišaiškinta! Vis dar neatskleistos pagyvenusių vienišų žmonių žmogžudystės Merkinėje (Varėnos r.), Garliavoje, ne viena - Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune! Pareigūnai turi informacijos, kad šiuos nusikaltimus daro patyrę nusikaltėliai, deja, kol kas jų pėdsakų susekti nepavyksta. Nepaisant to, dideliems kalinių būriams kasdien atkeliami vartai į laisvę...
Į laisvę - ir recidyvistai
Nuo metų pradžios į laisvę anksčiau laiko išėjo arba buvo sutrumpintas bausmės laikas daugiau kaip 3 000 nuteistųjų. Dar beveik toks pat kiekis kalinių, įskaitant ir sunkiausius nusikaltėlius - žmogžudžius, prievartautojus, stambius plėšikus, laisvės skonį anksčiau laiko pajus nuo gegužės 1-osios pradėjusių veikti naujųjų Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų dėka. Mat ėmus galioti šiems kodeksams, beveik visų nuteistųjų bylos imtos peržiūrėti iš naujo. Jei naujajame kodekse už ankstesnįjį nusikaltimą yra numatyta griežtesnė bausmė, niekas nesikeičia, nuteistasis toliau "tęsia studijas" grotuotame "universitete". Tačiau jei naujajame kodekse už konkretų nusikaltimą jau skiriama švelnesnė bausmė, nuteistojo byla peržiūrima iš naujo ir, savaime suprantama, kaliniui atsiranda galimybė išeiti į laisvę gerokai anksčiau nei buvo skirta teismo nuosprendžiu.
Kaip jau daugelis iš mūsų spėjome įsitikinti, naujuosiuose kodeksuose vyraujančios nuostatos labiau orientuotos ne į nukentėjusiųjų, o į nusikaltėlių gynybą bei gerovę, taigi bausmės sumažinimo gali tikėtis per 80 procentų nuteistųjų! Pažymėtina tai, kad nemaža dalis laimingųjų, į laisvę išeisiančių pasikeitusių įstatymų dėka, yra teisti už sunkius nusikaltimus, net buvę recidyvistai!
