Neteisūs tie, kurie sako, kad kaime gyvena vien runkeliai ir jau neliko mąstančių žmonių.
Tikriausiai naujų vėjų, papūtusių iš Europos, dėka ir mūsų kaime vyksta permainos. Dar pernai atrodė, kad kaimui - amen! Tačiau šią vasarą atostogaudamas pastebėjau ryškių permainų. Kai kurie kaimiečiai staiga ne tik pradėjo mąstyti, bet ir ėmėsi ryžtingų veiksmų. Pavasarį mačiau ne vieną lauką, apsodintą bulvėmis ir kitokiomis daržovėmis. Gražiai sudygo bulvytės, morkos, burokėliai ir kitokios daržovytės. Tačiau greitai tos gėrybės piktžolėmis užžėlė. Žiūrėjau ir stebėjausi, kodėl kaimiečiai savo daržovių gelbėti neina.
Tik giliau pamąstęs supratau - kai kurie galvoti pradėjo. Kuriems galams jiems tą daržą ravėti, nugarą lenkti, o rudenį derlių nuimti, į sandėlius vežti? Galima ir be daržovių išgyventi. Nei jos paklausios, nei užkandai tinka. Todėl dairosi vienas į kitą kaimiečiai galvočiai ir atsisakinėja karvių, kiaulių, paukščių, daržovių, vaikų. Kam viso šito balasto reikia? Tiktai gyvenimu džiaugtis trukdo.
Įtariu, kad kitą pavasarį mąstantieji kaimiečiai susivoks ir supras, kad jei nežadi daržų prižiūrėti, tai ir žemę dirbti, ir į ją ką nors sodinti neverta.
Kaime ženkliai daugėja neapdirbtų laukų, nenušienautų pievų. Laukinė gamta atsikovoja sukultūrintus plotus, kurie apauga krūmais ir medžiais. Mūsų krašte formuojasi savotiškos šiaurietiškos džiunglės, kurios ateityje gali tapti įdomios užsieniečiams.
Šių pastabų pabaigoje kyla vienas esminis klausimas: kaip tokie gudruoliai išgyvena? Juolab kad gyvena linksmai - alus ir ne tik liejasi plačiai ir dažnai.Tačiau tai jau kita tema.
Vytautas Vizbaras
