Nedidelio rajono centro teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Prokuroras kaip liudytoją pasikviečia devyniasdešimtmetę senutę.
- Ponia Onute, ar jūs mane pažįstate? - klausia prokuroras, norėdamas, kad moteris jaustųsi laisviau.
- O taip, ponas prokurore. Aš pažįstu jus nuo tų dienų, kai dar po stalu šliaužiojote. Ir, tiesą pasakius, jūs mane nuvylėte. Jūs melagis, apgaudinėjate savo žmoną, manipuliuojate žmonėmis, apkalbate juos, kai jūsų negirdi. Manote, kad mūsų mieste jūs didis žmogus, bet tai tik parodo, kad jums trūksta smegenų. Viso labo jūs paprastas biurokratas.
Prokuroras apstulbsta ir užmiršęs, dėl ko pasikvietė moterį, parodo į advokatą:
- Ponia Onute, o advokatą ar pažįstate?
- Be abejo. Jis irgi vietinis. Dar mokykloje buvo didžiausias tinginys, o dabar - dar ir alkoholikas. Jo kaip advokato nesamdo nė vienas, kuris turi daugiau pinigų. Jau nekalbant apie tai, kad jis apgaudinėja savo žmoną su trimis moterimis. Beje, viena iš jų - jūsų žmona, ponas prokurore.
Advokatui net blusos apmiršta nuo tokių šnekų.
Neiškentęs teisėjas pasikviečia prokurorą su advokatu prie savęs ir tyliai sako:
- Jei kuris iš jūsų, idiotai, paklaus tos bobos, ar ji pažįsta mane, aš surasiu priežastį, kaip jus pasiųsti už grotų. Ir ne trumpam.
*** Eina karvė per mišką. Mato - ant kelmo pavargusi snaudžia Raudonkepuraitė. Nusprendė karvė ją pienu pagirdyti. Priėjo prie mergaitės, speniais per veidą brauko. Pienas teka ant lūpų, į burną. Raudonkepuraitė pro miegus burba: "Berniukai, juk aš prašiau jūsų - ne visi iš karto..."
***
Storulė atėjo pas gydytoją.
- Tabletes, kad suliesėtumėte, geriate? - klausia gydytojas. - Geriu. - O kelias? - Kelias, kelias... Kol pavalgau!
*** - Tau erotiniai sapnai sapnuojasi? - Vaikystėje spanuodavau. - O dabar? - Dabar ištisai pornografija...
*** Į barą užeina pavargęs samdomas žudikas, pasideda šalia šautuvą, užsisako brendžio. Šalia sėdintis fermeris mandagiai paprašo: - Atsiprašau, gal galėčiau pažiūrėti pro jūsų šautuvo optinį taikiklį į priešais esančius savo namus? - Žiūrėk, negaila, - sako žudikas. - O kiek jūs prašote už savo darbą? - po minutės klausia fermeris. - Ten mano žmona man neištikima su kaimynu. - Tūkstantis dolerių už vieną šūvį. - Gerai, moku du tūkstančius, bet jūs turite pataikyti kaimynui į jo lytinį organą. O mano žmonai - į galvą. - Gerai, - sutinka žudikas ir pradeda taikytis. - Ko jūs delsiate? - po trejeto minučių klausia fermeris. - Tuoj, tuoj. Tik noriu sutaupyti tau pusę pinigų. Atrodo, kad užteks vieno šūvio.
