Irena ZUBRICKIENĖ
Kokiomis nuotaikomis gyvena blaivaus proto nepraradęs jaunas žmogus, kuriam gydytojai tiesiai pasako, jog padarė jau viską, ką galėjo, ir prieš klastingą ligą yra bejėgiai? Atsakymą būtų galima rasti viename Marijampolės savivaldybės kaime gyvenančios Lauros (20 m.) namuose: kiekviena diena - tai stebuklo laukimas.
Gydėsi nuo gripo
Prieš pusantrų metų Laura, tuomet trečiakursė konservatorijos studentė, buvo taip įsitraukusi į gyvenimo verpetą, kad vos spėjo suktis. Paskaitos, repeticijos, koncertai (grojo konservatorijos orkestre), draugai... Tarsi lenktyniaudama su laiku, Laura visuomet atrasdavo laiko ir savo namiškiams. Šie puoselėjo viltį, kad nuo septintosios klasės muzikos pasaulyje laisvai nardanti ir fleita bei valtorna nuostabiai grojanti duktė įgyvendins savo svajonę - bus muzikė.
Kartą Lauros darbų ir malonumų verpetą pristabdė kiek pašlijusi sveikata. Atrodė, paprasčiausias gripas, kuriuo tuokart sirgo ne vienas pažįstamas. Studentė mintyse keiksnojo save, kad skubėdama kažkur peršalo, kad "pasigavo virusą", ir gydėsi kaip nuo gripo.
Tačiau liga nė kiek nesitraukė nuo Lauros, nors praėjo ir vienas, ir kitas gydymo kursas - vieni antibiotikai keitė kitus. Ligonę kankino aukšta temperatūra, bendras organizmo silpnumas, kasdien vis didėjanti bejėgystė. Rimčiau susirūpinus Lauros sveikata, buvo kreiptasi į kelis įvairių medicinos sričių specialistus. Rentgeno tyrimas sujaukė ir Lauros, ir jos namiškių mintis - nuotrauka parodė tarpuplautyje esantį nemenką (13 x 7 centimetrų) auglį. Medikai neskubėjo gąsdinti - guodėsi, kad suskubta pačiu laiku.
Laurai tuoj buvo paskirti papildomi tyrimai, biopsija ir auglio pašalinimo operacija. Pastaroji planuota vienokia, o atlikta kitokia: medikai naviko nepašalino, nes tai pasirodė esant per daug pavojinga, o tik paėmė auglio mėginio išsamesniam tyrimui. Netrukus buvo atvirai konstatuota ligonės diagnozė - Hodžkino limfoma - piktybinė navikinė limfinio audinio liga, paprasčiau vadinama vėžiu.
Klastinga liga
Hodžkino limfoma (arba limfogranulomatozė) vieną po kito pakenkia limfmazgius, kaulų čiulpus ir kitus organus - kepenis, plaučius, pleurą, virškinamąjį traktą, odą, centrinę nervų sistemą. Dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai. Jie yra neskausmingi, paslankūs ir tamprūs, bet vis didėja, suauga į didelius limfmazgių "paketus". Kartais padidėja tarpuplaučio limfmazgiai. Jeigu jie spaudžia į trachėją ir bronchus, ligonis gali jausti lengvą dusulį, būna sausas kosulys. Neretai pakyla temperatūra (kartais per 38 laipsnius) ir karščiavimas tęsiasi pakankamai ilgai. Tokiems ligoniams sumažėja darbingumas, naktimis išpila prakaitas, kartais kankina odos niežulys, mažėja kūno svoris.
Apmaudu, bet dažniausiai ši liga pastebima tik smarkiai pablogėjus savijautai ir patvirtinama atlikus specialius tyrimus. Tuomet ji jau būna pažengusi tiek, kad gydymas - ne visada visagalis.
Šia klastinga liga gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, kiek dažniau - nuo 15 iki 35 metų. Medikai sako, kad per metus Hodžkino limfoma "įsikrausto" į dviejų trijų žmonių organizmus iš 100 000 atvejų. Gydymas trunka keletą metų - pagyja 70-90 procentų ligonių.
Negydoma liga progresuoja - didėja kitų kūno sričių limfmazgiai, padidėja kepenys, blužnis. Paskutiniojoje ligos stadijoje pakitusių ląstelių patenka į kaulų čiulpus - pasireiškia ūminė leukemija.
Vilties ir nevilties protrūkiai
Nustačius ligą, mergina beveik metus buvo gydoma stacionare - Kaune ir Vilniuje. Viltis buvo didžiulė - nuo sėkmingo spindulinio gydymo, radioaktyviais spinduliais apšvitinant pažeistą kūno sritį, auglys sumažėjo perpus. Toliau - chemoterapijos seansai, kurių efektyvumas priklauso nuo medikamento dozės ir laiku pradėto jo skyrimo. Deja, Lauros atveju, anot ją gydančių medikų, nuo chemijos navikas pradėjo vėl augti lyg nuo trąšų. Buvo nutarta, kad reikalinga kamieninių ląstelių transplantacija - ji skiriama ligai pasikartojus.
Neradus tinkamo donoro, šių metų sausį Laurai buvo persodintos jos pačios ląstelės. Po operacijos mergina jautėsi neblogai. Į mokslus Laura neskubėjo grįžti, nes ir susveikusi dar nepajėgė. Kas savaitę atliekami tyrimai džiugino ir studentę, ir medikus - atsakymai rodė, jog klastinga liga traukiasi. Laura ir namiškiai vylėsi ir labai laukė tos dienos, kai ligos sukrėstą jos aktyvaus ir įdomaus gyvenimo tarpsnį bus galima vadinti tik slogiu sapnu.
Keletą mėnesių augusias ligonės viltis vėl staiga sujaukė vieną dieną netikėtai pakilusi temperatūra. Mergina ir jos namiškiai pastebėjo, kad sutinę limfmazgiai. Naujų tyrimų rezultatai buvo negailestingi: liga dar kartą atsinaujino. Medikai irgi nuliūdo - tegalėjo pripažinti, kad prieš Lauros ligą jie bejėgiai, nes, be palaikomojo gydymo, nebėra daugiau efektyvių gydymo metodų. Tokia karti tiesa Laurai buvo pasakyta bene prieš du mėnesius. Merginai buvo patarta kovoti su liga tik... meile gyvenimui, kuri esą neretai padaro tokius stebuklus, kokių neįstengia šiuolaikinė medicina, Lauros atveju jau sudėjusi ginklus.
Neįkainojamas artimųjų dėmesys
Dabar apie Laurą besisukančių žmonių mintyse - vienintelis tikėjimas: stebuklai turi būti ne tik pasakose! Be mamos ir kitų namiškių, kurių esą perdėtas dėmesys Laurą kartais net erzina (ji nori jaustis esanti savarankiška ir vis dar pajėgi), prie savo mylimosios nuolat būna jos draugas. Vaikinas net ir tada, kai nuo spinduliavimo ir chemoterapijos procedūrų Laurai nuslinko plaukai, glostydamas pliką mylimosios galvą nesiliovė kartojęs: "Tu man pati gražiausia"... Jis stengiasi Laurą prablaškyti, suteikti jai vis naujų įspūdžių ir malonių emocijų - nusiveža į svečius, į simfoninės muzikos koncertus, kuriuose anksčiau Laura vylėsi būti ne tik žiūrovė, bet ir atlikėja.
Koncertų netrūksta ir Lauros namuose - čia dažnai sklinda fleitos melodijos, atliekamos ištikimos ir mylinčios studijų draugės. Laura ir jos namiškiai įsitikinę, kad rami ir švelni muzika padeda ligonei - tarsi melodijos nuolat plazdentų, judintų kambaryje besiblaškančią ir išėjimo privalančią nerasti viltį gyventi. Tai šiuo metu - vienintelis trapios merginos stiprybės šaltinis.
- Privalau gyventi jau vien dėl to, kad manimi taip rūpinamasi, - sakė Laura. - Negaliu nuvilti savo brangiausių žmonių.
Ligos priežastis nežinoma
Kaip teigia medikai, Hodžkino ligos priežastys nėra aiškios - labiausiai galvojama apie virusų (Epštein-Baro ar kitų onkogeninių virusų) įtaką žmogaus organizmui.
Lauros motina taip pat kiekvieną dieną vargina save ieškodama atsakymo, kodėl jos dukrai likimas lėmė tokią palyginti retą ligą (Lietuvoje tokių ligonių skaičiuojama tik dešimtimis - moterų kiek daugiau nei vyrų). Juk Laura net vaikystėje nebuvo sirgusi rimtomis ligomis, visada galėdavo girtis kaip reta stipria sveikata. Prieš pusantrų metų užklupęs "gripas" kirtęs be gailesčio. Gal tai likimo ironija, gal negailestingas išbandymas?..
