Petras IVANAUSKAS
Jau beveik baigiami tvarkyti Joninių savaitgalį per Lietuvą praūžusios audros padariniai. Kruša ir liūtys iš draudimo bendrovių kišenių išplovė per milijoną litų.
Labiausiai nukentėjo vilniečiai ir kauniečiai. Vanduo užliejo kelis butus, vėjas nulaužė ne vieną medį, o kruša apgadino stogus, daužė langus. Tokie gatvių potvyniai jau nebe naujiena, o kruša stebino net senbuvius. Ledai nukapojo ne tik medžių lapus, bet ir šakas. Tai buvo pirmoji šios vasaros liūtis ir baigėsi ji palyginti laimingai.
O štai Ukrainoje galingi vėjo gūsiai vartė ne tik medžius, bet ir automobilius. Neapsieita ir be aukų. Lvove jauna moteris žuvo, kai į ją einančią gatve pataikė vėjo gūsio išplėštas langas. Kitas vyras žuvo, sugriuvus namui, o dar du žmones, per audrą grėbusius žolę, nutrenkė žaibas.
Audra skaudžiai smogė ir Gruzijai. Čia po stiprių liūčių sukeltos žemės nuošliaužos palaidojo 3 žmones.
Griaunanti viesulo jėga
Po pirmųjų audrų stipresnio vėjo ir lietaus galime tikėtis ir ateityje. Nebe naujiena Lietuvoje ir škvalas.
Seni žmonės tvirtina, jog anksčiau tokių dalykų Lietuvoje nebūdavę. Tačiau stebėjimai rodo, kad per pastaruosius kelis šimtus metų klimatas Lietuvoje beveik nepasikeitęs, todėl ir mūsų bočiai karžygiai turėjo žinoti apie griaunančią sūkurinio viesulo jėgą. Paprasčiausiai "prie Smetonos" nebuvo televizijos ir greitų žurnalistų, todėl viesului praūžus, pavyzdžiui, prie Biržų, mažai kas apie tai sužinodavo net Rokiškyje.
Pavartę sovietmečio spaudą, randame aprašytų įdomių istorijų. Tik tuomet viskas vyko vadovaujant Komunistų partijai, kur viesulų nepripažino, todėl apie audrų nuostolius ir aukas buvo priimta skelbti viską sumenkinant ar net visai nutylint.
Pasvalio rajoną juodas viesulo piltuvas siaubė 1950 metų balandžio 24-ąją. Sovietiniai laikraščiai trumpai rašė, kaip 1967 metų rugsėjo 21-ąją Medininkų kaime nulijo kruša, o po to iš juodo audros debesies pasirodė viesulo rankovė, du kartus pasiekė žemę ir nukėlė stogus.
1974-ųjų liepos 26-ąją, maždaug 18 valandą, vėtra pakilo virš Kuršių marių ties Kintais. Pasiekęs sausumą sūkurys nušliaužė gyvenvietės link. Išrauta apie 20 pušų, sumaitota daržinė, nuskraidė namų kaminai.
Vienas stipriausių praėjusio amžiaus uraganų siautėjo 1981 metų gegužės 29-ąją Širvintose. Vėjas apgriovė Sviesto ir sūrių gamyklą, Melioracijos ir statybos valdybos technikos kiemą, smarkiai apgadino 15 namų, aplamdė dukart tiek automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeista. Vėjas apvertė 24 tonų svorio traktorių!
Šį uraganą jautė viena senutė, kuriai nelaimės išvakarėse gėlė galūnių kaulus. Pensininkė net buvo išsigandusi - manė, kad tai kokia nors nauja liga. Viesulas praėjo per patį pensininkės namą. Kartu su proanūkėmis pasislėpusi lovoje po pagalvėmis moteriškė liko sveika, nors jos namui vėjas nuplėšė stogą, nuvertė kaminą, išdaužė langus.
Tuometinė cenzūra tokį baisų pasakojimą leido spausdinti tik po savaitės - birželio 7-ąją.
Mokslas žino dar ne viską
Meteorologai "Akistatai" sakė, jog nėra vieningos nuomonės, kaip susidaro viską įčiulpiantis viesulo piltuvas. Manoma, jog slenkant ciklonui, susidūrus milžiniškoms karšto ir šaltesnio oro masėms, kartais pasitaiko, kad šie skirtingų temperatūrų sluoksniai ne maišosi, o užgula vienas kitą lyg sluoksniuotas pyragas. Jei šiltą orą užgula šaltas, kur kas sunkesnis oras, ši "dvikova" retai baigiasi taikiai - šiltas oras šauna į viršų lyg į vandenį panardintas ir paleistas teniso kamuoliukas. Dėl Žemės sukimosi kylantysis oro srautas įgauna sukamąjį judesį - štai jums ir tornado piltuvas. Amerikiečių mokslininkas V. Rosovas mano, jog viesulą įsuka audras lydintys milžiniški debesų elektros krūviai.
Japonų meteorologas Fudzita yra aptikęs, kad viesulus skatina pirma jų susidarančios labai galingos kelių kvadratinių kilometrų ploto žemyneigių oro srautų srovės. Tokia 80-100 kilometrų per valandą greičiu oro trauka žemyn, Fudzitos nuomone, sukelia aviacijos katastrofas, kurioms dažniausiai nebūna įmanoma rasti jokio logiško paaiškinimo, nes, skirtingai nei aukštyn orą traukiančio, aiškiai matomo viesulo piltuvo, žemyneigiai srautai būna nematomi.
Sūkurinių viesulų jėga milžiniška. Pačiame piltuvo viduryje oras būna tiek praretėjęs, jog iš butelių iššaudo kamščiai, vištos lieka apipešiotos, o pastatai dėl slėgių skirtumo kartais tiesiog sprogsta. Vėjo greitis sūkurio viduryje kartais pasiekia neįsivaizduojamą 1300 kilometrų per valandą greitį! Kitaip neįmanoma paaiškinti, kaip kviečio šiaudas praduria centimetro storio lentą, pušinė lenta persmeigia medžio kamieną arba vėjas nuo bėgių nuverčia 20 traukinio vagonų (1913 metai, JAV, Ilinojus). Lietuvos viesulų galia - kiek mažesnė.
