Knarkimas vargina ne tik knarkiantįjį, bet ir šalia jo esančius artimuosius. Yra daugiau ar mažiau patogesnių bei priimtinų būdų, kaip su juo kovoti, yra tokių, kuriuos vertėtų pamiršti. Specialistai linkę paraginti knarkiančiuosius sukaupti drąsą ir kreiptis į gydytoją - tik tuomet turėtą problemą pakeis ramus miegas.
Iš kur tas garsas?
Knarkiančiųjų gydymas ir konsultavimas - ausų, nosies ir gerklės ligų specialistų (LOR) sritis. Jie pacientui paaiškina paprastai: knarkimas - tai kvėpavimo takų sienelių vibracija. Kai nemiegame, mūsų gerklė ir trachėja veikia aktyviai. Kai žmogus užsnūsta ir giliau įminga, minkštojo gomurio, liežuvio ir gerklės raumenys atsipalaiduoja. Jeigu gerklės audiniai yra per daug atsipalaidavę, jie vibruoja. Būtent ši vibracija ir skamba kaip arklių žvengimas arba traktoriaus burzgimas.
LOR specialistai teigia, kad knarkiančių žmonių organizme pilna kliūčių, kurias turi įveikti įkvepiamas oras. Jam sunku patekti į organizmą per siaurus kvėpavimo takus, didelį liežuvį, minkštąjį gomurį, padidėjusias tonziles ar adenoidus, iškrypusią nosies pertvarą ar padidėjusias nosies kriaukles ir t. t. Kuo siauresnis tarpas orui patekti, tuo oras veržiasi su didesne jėga, tuomet audinių vibracija vis didėja ir knarkimas stiprėja.
Pastebima, jog dažniau knarkia apkūnūs žmonės. Riebalų klostelės, susidariusios ant kaklo, slegia kvėpavimo takus ir sudaro papildomą kliūtį orui. Normalaus kvėpavimo sutrikimai taip pat lemia hormoninį disbalansą, tad efektyviausios dietos tampa bejėgės, verčia miegantį žmogų skleisti ne itin muzikalius garsus, vadinamus knarkimu.
Knarkimas "su pauzėmis"
Iš visų knarkimo rūšių, pasak žinomo medicinos mokslų daktaro Dariaus Raubos, pats pavojingiausias yra knarkimas su kvėpavimo sustojimu. Tuomet knarkiama ypatingai: knarkimas - pauzė - knarkimas. Ši pavojinga žmogui būklė atsiranda tuomet, kai nukarę gerklės audiniai visiškai užtveria kelią orui patekti, ir žmogus kurį laiką nustoja kvėpuoti. Pauzės tarp knarkimų tęsiasi 10 sekundžių ir ilgiau, be to, kvėpavimo pauzės gali kartotis daug kartų per naktį, taigi žmogus dalį nakties nekvėpuoja.
Mūsų biologinis laikrodis veikia taip, kad dažniausiai tai įvyksta apie 4 val. ryto, nors dalis knarkiančiųjų nuo oro trūkumo prabunda beveik kas pusvalandį. Nors šis kvėpavimo sutrikimas ir trumpalaikis, tačiau sukelia nemažą stresą organizmui, į kurį išsiskiria "streso" hormonų. Pamėginkime įsivaizduoti, jog naktį kas pusvalandį mus žadina įsiutęs šefas ir duoda pylos. Išsimiegotumėme? Fiziologiniu požiūriu organizmas, sutrikus kvėpavimui, patiria analogišką stresą.
Keletas knarkimo padarinių
Dėl kvėpavimo sustojimų kraujyje sumažėja deguonies, jo pritrūksta smegenims, širdžiai ir kitiems organams. Knarkimas su kvėpavimo sustojimu gali tapti aritmijos, ūmaus širdies priepuolio, stenokardijos, infarkto ar insulto priežastimi.
* Pažeidžiamas natūralus miego procesas: giliojo miego stadija, kuomet žmogus tikrai ilsisi, gali taip ir neprasidėti. Būtent todėl knarkiantieji dieną dažnai būna apsnūdę ir nedarbingi.
* Kiekvieną kvėpavimo sutrikimą lydi gana didelis arterinis kraujospūdis.
* Knarkimas ir išeminė širdies liga - tiesus kelias insulto ar infarkto link.
* Sutrikus kvėpavimui, tuo pat metu neretai sutrinka ir širdies ritmas, o tai visuomet pavojinga gyvybei.
* Netolygiai kvėpuojant smegenys negauna pakankamai deguonies. Kenčia smegenų struktūros, palaikančios hormonų balansą. Taigi knarkiantieji - nuolatiniai cukrinio diabeto ir antsvorio įkaitai.
* Raumenims nepakanka deguonies, tai lemia šlapimo nelaikymą naktį.
* Miego stoka silpnina atmintį, gebėjimą susikoncentruoti, lemia dirglumą, depresiją.
* Tyrimais nustatyta, kad vyrai knarkia dažniau nei moterys, nors iki šiol neaišku, kodėl. Moterims, kurių vyrai naktimis nėra labai aktyvūs, vertėtų žinoti, kad knarkiančiųjų organizmas visą naktį kovoja su stresu. Kenčia lytinės funkcijos nervinė ir hormonų savireguliacija. Taigi impotencija - ištikima knarkimo palydovė.
Gydoma ne tik operacijomis
Kai kuriais atvejais knarkti visiškai nustojama, o kai kada galima ženkliai sumažinti knarkimo intensyvumą.
LOR specialistai, apžiūrėdami pacientą, nustato, ar nosies polipai, tonzilės, iškrypusi nosies pertvara netrukdo oro tėkmei. Šiuos trukdžius reikėtų pašalinti operuojant.
Taip pat gali būti atliekama gerklės audinių patempimo operacija - tai panašu į veido odos patempimo operaciją. Dažnai po šios procedūros knarkimo intensyvumas sumažėja.
Tačiau jeigu knarkiama "ypatingai", t.y. su pauzėmis, tai gydoma nuolatiniu teigiamu slėgiu, dėvint nosies kaukę miego metu. Kaukė yra prijungta prie mažo siurbliuko, kuris "varo" orą su didesne jėga - tuomet oras kvėpavimo takuose niekur neužkliūva ir nesukelia knarkimo.
Knarkimo kamuojamiems asmenims rekomenduojama miegoti ant aukštesnės pagalvės. Tai neleis "užkristi" liežuviui ir spausti kvėpavimo takų miegant. Pastebėta, kad miegantys ant šono ar pilvo beveik neknarkia. Dažniausiai tai nutinka miegant ant nugaros. Miegoti tinkama poza padės teniso kamuoliukas kišenėje, prisiūtoje ant pižamos nugaros. Taip pat liežuvį teisingoje padėtyje laikyti padės įvairūs spaustukai ar čiulptukai.
Naujiena - pleistras
Jei knarkimas nesukelia kvėpavimo pauzių, gali užtekti ir paprastesnių priemonių. Pavyzdžiui, knarkiantiesiems, kurie sveria 120 proc. virš normos, rekomenduojama sulieknėti. Taip pat patartina nevartoti prieš miegą alkoholio ar migdomųjų, nuskausminamųjų vaistų, antidepresantų, neprisivalgyti. Kartais pacientui rekomenduojama mesti rūkyti.
Gydytojas gali rekomenduoti įvairių vaistų, praplečiančių kvėpavimo takus ir taip lengvinančių kvėpavimą.
Jei knarkimo priežastis - siauros nosies skylutės, gal padės specialūs nosies lipdukai, praplečiantys kanalus ir lengvinantys kvėpavimą per nosį.
Jau išbandžiusiems visas tradicines knarkimo mažinimo priemones siūloma išbandyti naujovę - specialistų sukurtą pleistrą, lengvinantį kvėpavimą, kuris pasižymi mechaninėmis tempimo savybėmis, išplečia nosies latakus, kad įkvepiamas oras patektų be kliūčių. Pleistrą lengvai judinant ar liečiant, išsiskiria aromatinis eterinių pušų ir eukalipto aliejus, kuris palengvina kvėpavimą.
Kvėpavimą lengvinantį pleistrą galima įsigyti vaistinėse. Tai vienkartinio naudojimo produktas, kurio poveikis trunka apie 12 valandų. Norint atsikratyti knarkimo, pleistrą reikėtų užsiklijuoti ant nosies einant miegoti. Šie pleistrai tinka suaugusiesiems ir vyresniems nei 5 metų vaikams.
Parengė Irena Zubrickienė
2006 06 13
