Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog sergančiųjų bronchų astma (lėtine kvėpavimo organų liga) nuolat daugėja, be to, pacientų amžius jaunėja. Tai sunki, nepagydoma liga, kurios pagrindiniai simptomai yra dusulys, oro trūkumas, sunkumo (veržimo) jausmas krūtinėje, švokštimas, švilpimas, kosulys, skrepliavimas. Sergant astma dėl atsiradusių kvėpavimo takų lygiųjų raumenų spazmų ligoniui sunku įkvėpti, o dar sunkiau - iškvėpti. Dažniausiai dusulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Nesuteikus skubios pagalbos, užėjęs dusulio priepuolis gali baigtis ligonio mirtimi.
Lietuvoje sergančiųjų bronchų astma yra apie 35 000 (du trečdaliai šio skaičiaus - suaugusieji, kiti - vaikai). Pasaulyje tokių ligonių yra per 100 milijonų!
Beje, per pastaruosius dešimt metų sergamumas šia liga mūsų šalyje išaugo maždaug keturis kartus. Medikų žodžiais, tai gali būti susiję su žymiai pagerėjusia bronchų astmos diagnostika.
Bronchų astmą sukelia įkvepiamasis dirgiklis. Tai gali būti įvairūs namų alergenai (patalynės erkutė, namų dulkės, katės, šunys, kiti naminiai gyvūnai ir kt.), taip pat žiedadulkės, cigarečių dūmai, kvepalai, įvairūs kvapai, teršalai, degimo produktai. Astmos paūmėjimą gali sukelti ir virusinė infekcija, didesnis fizinis krūvis, oro temperatūros ir drėgmės svyravimai, kai kurie vaistai (pavyzdžiui, aspirinas), net nėštumas.
Bronchų astma esti įvairių sunkumo lygių: vieni ligoniai ja serga palyginti lengvai, tačiau daug yra ir tokių, kurie nė dienos neišsiverčia be hormoninių preparatų. Jei ligonis laikotarpiais tarp užeinančių dusulio priepuolių jaučiasi gerai, tokia astma turi vadinamąją pasikartojančiosios kategoriją; kai ligonį nuolat kamuoja prasta savijauta, priepuoliai pasireiškia labai dažnai, astma laikoma nuolatine.
Nors, kaip minėta, bronchų astma - kol kas neišgydoma liga, taikant tinkamai parinktą gydymą jos eigą galima sėkmingai kontroliuoti, išvengiant ligos paūmėjimų ir progresavimo. Todėl labai svarbu, kad ligonis laikytųsi visų gydytojo skirtų nurodymų, reguliariai vartotų paskirtus vaistus, paisytų režimo. Astmos gydymas yra ilgalaikis, kompleksinis (gydoma vaistais, ligoniui teikiama visa reikalinga informacija ir patarimai). Gydytojas astma sergančiam ligoniui paprastai paskiria vaistų - stabilizuojančių ligą, stabdančių uždegiminius reiškinius plaučiuose, slopinančių dusulio priepuolius. Šiuo metu astmos gydymas yra gerokai pažengęs, moksliniai tyrimai davė puikių rezultatų, kuriais remiantis pradėti sėkmingai taikyti bronchų astmą gydančių medikamentų deriniai.
Reikia įsidėmėti ir tai, kad kiekvienam pacientui yra taikomas individualus gydymas, parenkamas individualus gydymo planas, todėl kas tinka vienam sergančiajam astma, nebūtinai tiks kitam (kitaip sakant, ligoniai neturėtų vieni su kitais dalintis turimais medikamentais, hormoniniais aerozoliais ir panašiai).
Anot specialistų, vis labiau linkstama prie nuomonės, jog bronchų astma - paveldima liga. Vadinasi, jei giminėje ar šeimoje yra sergančiųjų šia liga, didelė tikimybė, kad naujos kartos atstovus taip pat vargins bronchų astmos simptomai.
Beje, nors anksčiau bronchų astma buvo laikoma daugiau pagyvenusių žmonių liga, dabar šios nuostatos keičiasi. Mat vis daugiau šia liga suserga vaikų. Tiesa, mažiems vaikams atsiradę astmos požymiai brendimo laikotarpiu gali išnykti, galima ilgametė remisija (sveikatos būklės pagerėjimas). Gali pasitaikyti ir vadinamosios profesinės astmos susirgimų (suserga vyresnio amžiaus žmonės; aiškinantis susirgimo priežastis paaiškėja, kad ligonis ilgus metus darbe buvo veikiamas tam tikros rūšies alergenų, kurie galėjo išprovokuoti ligą).
Anot medikų, astmą reikia skirti nuo kitų ligų, turinčių panašius simptomus (dusulys, kosulys). Tai esą būdinga ir lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL), ir širdies nepakankamumui, plaučių arterijos tromboembolijai, laringitui, trachėjos ir bronchų svetimkūniui, medikamentų sukeltam kosuliui ir kt. Todėl pajutusieji minėtus požymius jokiu būdu neturėtų pradėti gydytis savarankiškai, vadovaudamiesi nuogirdomis ar liaudiškais patarimais. Mat uždelsus bronchų astmos gydymą, su liga kovoti tampa žymiai sunkiau, o vis stiprėjantys ligos simptomai labai išvargina ligonį.
Kokiais atvejais gali pasireikšti astmos priepuoliai?
Astmos priepuolių grėsmė žymiai padidėja ligoniams, kurie neseniai nutraukė sisteminių gliukokortikosteroidų vartojimą, metų laikotarpiu dėl astmos paūmėjimo buvo gydyti ligoninės stacionare (taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija) bei tiems, kurie nepakankamai rūpinasi savo savijauta - nesuvokia, jog serga pavojinga liga, neteisingai ar nepakankamomis dozėmis vartoja gydytojo paskirtus vaistus.
Ar reikia gydytis astma sergančiai nėščiajai?
Nėščiąją, sergančią bronchų astma, būtina gydyti! Blogai kontroliuojama astma yra daug pavojingiau nei bet kokie vaistai, jei jie teisingai dozuojami. Be to, vaisiui yra pavojingesnis deguonies stygius nei šalutinis vaistų nuo astmos poveikis.
Ar yra netradicinių astmos gydymo būdų?
Yra žinoma nemažai vadinamųjų netradicinių bronchų astmos gydymo būdų. Tai vaistažolės, akupunktūra, hipnozė, haloterapija. Tačiau kol kas nėra įrodyta, jog išvardintosios priemonės būtų pranašesnės lyginant jas su placebu (vaistus imituojančių neveiklių medžiagų teigiamas poveikis organizmui, kai ligonis pasitiki gydytoju ir jo skiriamu gydymu).
Ar sergantieji bronchų astma turėtų vengti operacijų?
Astma sergantiems ligoniams operacijos metu ar po operacijos padidėja komplikacijų pavojus, todėl operacijai ruošiamas bronchų astma sergantis ligonis turi būti papildomai ištirtas, gydomas ir ruošiamas.
Kaip išvengti bronchų astmos paūmėjimo?
Visų pirma venkite kontakto su specifiniais alergenais bei ligos paūmėjimą provokuojančiais veiksniais. Kadangi namų dulkių erkučių alergenų kiekis tiesiogiai priklauso nuo gyvenamųjų patalpų drėgmės, astma sergančiųjų ligonių namuose, ypač žiemą, patalpas reikia pakankamai dažnai vėdinti. Patartina naudotis dulkių erkutėms nepralaidžiais čiužinių apvalkalais, mažinančiais šios kilmės alergenų koncentraciją patalpoje. Cheminės šių alergenų (erkučių) naikinimo priemonės gali būti ne tik efektyvios, bet ir pakenkti kvėpavimo takams, pasunkinti astmos eigą. Vienas paprasčiausių būdų išnaikinti namų dulkių erkutes - pagalves ir kitą patalynę dešimt minučių palaikyti minusinėje temperatūroje (erkutės šaltyje žūsta).
Nustačius, kad bronchų astma sergantis ligonis yra alergiškas katėms ir šunims, šių gyvūnų buvo atsisakyta, tačiau ligos eiga nepalengvėjo. Kodėl?
Reikėtų nepamiršti, jog, nepaisant intensyvaus patalpos vėdinimo ir valymo, didelės namuose augintų gyvūnų alergenų koncentracijos išlieka dar labai ilgą laiką.
Dar keli patarimai bronchų astma sergantiems ligoniams:
1. Užtiesalus ir patalynę reikia plauti bent vieną kartą per savaitę karštu vandeniu, džiovinti saulėje ar karštoje džiovykloje.
2. Patalpoje nelaikyti kilimų.
3. Naudoti sintetines (neplunksnines) pagalves.
4. Nerūkyti ir vengti būti prirūkytose patalpose.
5. Jei ligonis alergiškas žiedadulkėms, žydėjimo metu daugiau laiko leisti namuose, neatidarinėti langų.
6. Gyvenamosiose patalpose mažinti drėgmę.
7. Ligai paūmėjus, negerti aspirino, nevartoti antibiotikų (jų skiriama tik tada, kai diagnozuojamas infekcinis susirgimas).
8. Nevengti fizinio krūvio, prieš tai astmos simptomus nuslopinus ilgo ar trumpo veikimo inhaliatoriumi.
