Rimantas VENCLOVAS
Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos Degionių kaimo gyventojas Rimantas Šiaučiulis (36 m.) susipykęs su žmona padegė namą, kuriame gyveno, o pats pasikorė.
Naujieji Degionių kaimo gyventojai
Vos keli kilometrai už Panevėžio, iš pagrindinio kelio pasukus Naujamiesčio link ir pavažiavus dar gal puskilometrį, šalia kelio stovi paprastas medinis ne vieną dešimtį metų skaičiuojantis rąstinis namas. Niekuo iš kitų neišsiskiriantis - bent jau toks buvo iki praėjusio trečiadienio. Dabar jis tarsi paženklintas nelaimės ženklu. Prieš 8 metus pusę šio namo išsinuomojo jauna atvykėlių šeima - Rimantas ir Aušra Šiaučiuliai. Įsikūrė, įsigyveno, dirbo, sutarė su kaimynais, augino dvi dukreles.
Kurį laiką Aušra Šiaučiulienė dirbo Panevėžio "Ekrano" gamykloje. Šiai artėjant prie bankroto ribos, buvo atleista, tad įsidarbino netoli Degionių kaimo esančioje Berčiūnų bendrovėje. O šeimos galva vis dažniau ėmė kilnoti taurelę. Per nelemtą pomėgį netruko prarasti traktorininko, kiek vėliau - ir lengvojo automobilio vairuotojo pažymėjimus. Negana to, išgėrinėjančio darbininko paslaugų atsisakė ir netoliese gyvenantis ūkininkas, pas kurį R. Šiaučiulis dirbo.
Taigi Rimantas Š. kuo toliau, tuo labiau gėrė. O girtas grįžęs į namus keldavo skandalus: kibdavo prie žmonos ne tik dėl menkiausios smulkmenos, bet ir visai be priežasties, nuolat gąsdino, grasino. Tiesa, mušti žmonos nemušdavo, bet psichologinė atmosfera šeimoje, matyt, tapo nepakeliama, tad, neapsikentusi girtaujančio vyro, Aušra prieš pora savaičių pasiėmė abi dukreles, būtiniausius daiktus ir išėjo gyventi į nedidelį bendrovės, kurioje dirbo, suteiktą namelį. O vyras ją vis gąsdino: "Jei negyvensi su manim, negyvensi su niekuo".
Planas
Nelaimės išvakarėse Rimantas, sutikęs jį palikusią žmoną, paprašė ateiti pasikalbėti. Aušra nepanoro kalbėtis su girtu vyru ir klausytis jo išvedžiojimų, juolab kad buvo ryžtingai apsisprendusi daugiau pas jį nebegrįžti. Nekreipė dėmesio ir trečiadienio ryto skambutį, kuomet 9 valandą paskambinęs Rimantas Šiaučiulis trumpai tepasakė: "Po valandos lauk naujienų". Gal todėl, kad prie įvairiausių grasinimų ir gąsdinimų buvo jau įpratusi.
Ketinimus įvykdė
Šįkart grasinimas buvo įvykdytas. Išties - apie 10 valandą bendradarbė Aušrai pasakė, kad dega jos namas.
Pirmoji iš R. ir A. Šiaučiulių nuomojamo namo besiveržiančius dūmus pastebėjo keliu pro šalį važiuojanti Berčiūnų bendrovės darbuotoja. Kaimynai iškvietė ugniagesius. Net trys ekipažai iš Naujamiesčio ir Panevėžio atlėkė per keletą minučių. Atviros liepsnos nesimatė. Gal dėl to, kad visi langai ir durys buvo uždaryti, ugnis, negaudama deguonies, degė lėtai, tad iki atvykstant gaisrininkams, teišdegė tik virtuvė ir kambarys. Išdaužę langų stiklus ugniagesiai užgesino gaisrą namo viduje ir užliejo besmilkstančią pastogę. Iš lentų sukaltoje malkinėje aptiktas pasikoręs R. Šiaučiulis. Greta gulėjo numestas dar tos pačios dienos rytą iš kaimyno pasiskolintas pieštukas ir beveik neįskaitoma keverzonė - greičiausiai atsisveikinimo laiškas. Ištrauktą iš kilpos nelaimėlį bandė gaivinti gelbėtojai ir į įvykio vietą atskubėję medikai, tačiau jų pastangos liko bevaisės. Medikai konstatavo R. Šiaučiulio mirtį.
Kaip reikės toliau gyventi?
"Akistatai" apsilankius Degionių kaime, prie apdegusio namo sutikta A. Šiaučiulienė neslėpė, jog santarvės šeimoje nebuvo tik dėl nuolatinio vyro girtavimo. "Pastaruoju metu vyras niekur nedirbo, su kaimynu ruošė miške žiemai malkas, bėdojo Aušra. - Pinigų nėra, o gerdavo "juodai". Pragėrė traktorininko pažymėjimą, už tai priskaičiuota 1500 litų bauda, vėliau už gėrimą neteko vairuotojo pažymėjimo - vėl bauda. Iš viso 3 600 litų susidarė. Viskas man vienai - dukras reikia išlaikyti, antstoliai ramybės neduoda, o dabar dar ir sudegusius namus atstatyti reikės, nuostolius namo savininkui atlyginti. Nežinau, ką daryti ir kaip reiks gyventi. Viskas iš pradžių buvo puiku. Pirmus kelis metus gražiai sugyvenom, sutarėm, ateities planus kūrėm. Šį rudenį būtume sutuoktuvių dešimtmetį šventę. Jei ne tas gėrimas... Kuo toliau, tuo labiau vyrui stiklelis buvo mielesnis už viską. O ir žudytis jau tris sykius bandė: du kartus nuodijosi automobilio išmetamosiomis dujomis garaže užsidaręs, kartą korėsi - bet tuomet brolis iš kilpos ištraukė. Šį kartą savo ketinimą įvykdė, sudegino viską, ką turėjome- net dokumentas malkoms žiemai pasiruošti dingęs. Matyt, sudegė. Dabar nei žmogaus (nors tikrai nė neketinau su juo taikytis, bet vis vien gaila) nei namų, nei malkų žiemai, tik didžiuliai nuostoliai, kuriuos teks atlyginti. O iš ko? Pinigų nėra. Kaip toliau gyvensiu?"
Iš tiesų, jauna graži moteris susirūpinusi neveltui. Nuostolius tikrai teks atlyginti, o jie - keliasdešimt kartų didesni, nei moteris uždirba. O reikia dar ir dukrelėms, ir pačiai pavalgyti, apsirengti. Na, gal kokią pašalpėlę skirs seniūnija. Čia juk visas namas nesudegė, tik vidus išdegė, tad niekas nerengs televizijos tiltų ir aukų nerinks. Mūsuose tikra nelaimė, matyt, yra tik tada, kai vienoje vietoje sudega 5-6 namai. Tada atstatymui skiria lėšų ir valstybė, ir televizija gelbsti. Betgi kone kasdien visoje Lietuvoje sudega po keletą namų, tik jokia valstybės parama neskiriama. Ar tai nėra nelaimė?
O šiai moteriai ir dviem jos dukrytėms tikrai reikalinga geros valios žmonių parama ir pagalba. Dėl padegimo ir R. Šiaučiulio mirties priežasties nustatymo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
