Stasys VARNECKAS
Gegužės pabaigoje labai reikėjo lietaus, ir žemės ūkį gelbėti ėmėsi bobulė Agota. Ji pasiryžo įvardinti trylika plikių, nes tada lietus prapliuptų kaip iš kibiro. Nors ir labai stengėsi bobulė, trylikos plikių ji nesurado. Tiesa, apie birželio vidurį vis dėlto pradėjo lyti. Matyt, kažkas, turintis platesnį pažinčių ratą, gal iš gretimo kaimo, surado reikiamą plikių skaičių. Antraip argi būtų liję? - Bobulei Agotai nepavyko, - pasakė sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis. - Ar tai nereiškia, kad mes visai nepasiruošę ekstremalioms situacijoms ir negalime jų valdyti? Kur tai matyta - trylikos plikių tokiame sodžiuje nesurinkti... - O jeigu mūsų kaime jų iš viso tiek nėra? - rėžė barmenė Morta ir pažvelgė intelektualui tiesiai į akis. - Jeigu nėra trylikos? Linmarkoj neprižvejosi. Susimąstė ne tik Banaitis, bet ir kiti sodiečiai. Iš tiesų - negi paimsi kokį garbanių ir nusvilinsi? Ne, taip negalima. - Galvokime nuosekliai, - pagaliau prašneko buvęs veterinaras Tadas. - Kas gali pasakyti, nuo ko žmonės plinka? Pirmas po trumpos pauzės atsiliepė senis Anskaitis, plikas nuo neatmenamų laikų. Gal tik Banaitis jį atsimena su ševeliūra. - Aš praplikau dėl to, kad dažnai nakvodavau svetimose ir per trumpose lovose. Pakaušis į galvūgalius trynėsi, trynėsi ir nusitrynė... - Būna ir taip, - sutiko veterinaras Tadas. - O gal kas mano kitaip? - Mano pozicija kitokia. Tai buvo sodiečio Marmoko balsas. - Aš manau, - tęsė Marmokas, - kad plikė išlenda, kai protingi plaukai durną galvą palieka. Galiu ne vieną pavyzdį... Pavyzdžių sodiečiai nenorėjo klausytis, nes problemą reikėjo spręsti skubiai. - Ir aš turiu versiją, - pasiskelbė vienkiemio ūkininkas Vacys. Visi sužiuro į Vacį, nes jis kartais visai neblogai susamprotaudavo. - Štai pažvelkite, mieli sodiečiai, į dešinę, - pradėjo aiškinti Vacys. - Kodėl rugeliai tokie išblyškę? Ogi todėl, kad ši žemelė jau kadai mėšlo nematė. O be mėšlo jokia augalija neželia. Taigi... - Supratau! - sušuko intelektualas Banaitis. - Ši versija, mano giliu įsitikinimu, pati geriausia.. Plaukai nebeželia, kai galvoje nebėra mėšlo. Puiki versija! Pats Banaitis, praplikęs dar anais laikais, tvirtai žinojo, kad jo galvoje vien protas ir nieko daugiau. ... Ilgai diskutavo sodiečiai, bet vienos nuomonės nebuvo. Diskusijas nutraukė nedrąsiai įsiterpusi bobulė Agota. - O aš jau greitai visus trylika įvardinsiu. Jų gretos sparčiai auga. Štai mano kaimynėlis Jonas ne tik pražilo, bet ir prapliko. O dėl ko? Ogi dėl pieno. Kai pradėjo už litrą po pusę lito gauti, iš karto žmogelis susmuko... Išgirdę tokią žinią, sodiečiai nutilo ir tylėjo ilgokai, tarsi pagerbdami be laiko pražilusį ir praplikusį kaimyną . Tačiau po pauzės Banaitis apsidairė ir netikėtai nusišypsojo. Pradėjo šypsotis ir Tadas, ir Anskaitis. - Puiku! - sušneko visi vienu balsu. - Pagaliau mes tikrai įvardinsime trylika plikių. Dabar mes visai nesunkiai valdysime visas ekstremalias situacijas. Juk tai nuostabu! - Plikių mums dabar nebestigs, - pritarė ir buvęs veterinaras. - Pieno supirkimo kainos didėti nė nesiruošia.