Giedrė POTELIŪNAITĖ
Kai iš visur, kur tik įmanoma, sklinda kalbos apie ekonominę krizę, kai vis raginama susiveržti diržus, neretam iš tiesų plaukai šiaušiasi pagalvojus, kaip reikės ištverti artėjančią žiemą, o tiksliau - šildymo sezoną. Tiems, kas pasiėmę paskolas iš bankų išvis atėjo sunkūs laikai - palūkanos auga, mokesčiai didėja, o algos jeigu ir kyla, tai labai jau nežymiai. Kas ieško darbo, irgi skundžiasi, kad laisvų darbo vietų nėra, o jeigu kokia ir atsiranda, tai darbininkams, bet ne su keliais diplomais darbo ieškantiems įstaigoje. Elektra žada pabrangti taip smarkiai, kad televizoriaus žiūrėjimas prie šviesos bus visiška prabanga.
Sklandant tokioms prognozėms, "Akistata" pasiteiravo skaitytojų, ar juos gąsdina atsėlinusi krizė, kaip jie žada išgyventi ir kaip taupys prasidėjus šildymo sezonui.
Tadas Kabašinskas (57 m.), taksi vairuotojas iš Kauno:
Ačiū Dievui, kad nesu paėmęs jokių paskolų, nestatau namų ir neperku butų. Prie gaunamų pajamų dar prisidurių pinigų iš įvairiausių "chaltūrų" ir šiaip taip išgyvenu. Tik va neaišku, kaip bus, kai ateis pirmoji sąskaita už šildymą. Teks dirbti daugiau ir pataupyti - gal maisto sąskaita, nes niekur kitur aš per daug ir neišlaidžiauju. Esu optimistas ir manau, kad išgyvensim. Žmonės karus, marus išgyvendavo - kaip nors ir mes neprapulsim.
Petras Kraučelis (69 m.), pensininkas iš Druskininkų rajono:
Tos šnekos apie tą krizę tai man jau tapo tas pats, kas orų prognozė - gal bus, o gal nebus. Baisiau yra realūs dalykai, pavyzdžiui, baisiai pabrangęs šildymas. Man rodos, kad visas tas krizes išspręstų, jeigu normali valdžia būtų. O dabar? Algos seimūnų didžiausios, tai jiems nei krizės, nei niekas nebaisu, o paprastam žmogui niekada labai lengva gyvent nebuvo. Turiu santaupų - išgyvensiu, be to, savo ūkelyje užsiauginu šį tą, tai nebadausiu. Ir anksčiau po užsienius nelaksčiau, mašinų nepirkau, tai niekas ir dabar nepasikeis.
Simona Baltrukonytė (22 m.), studentė iš Vilniaus:
Su draugu esame paėmę būsto paskolą, tačiau kol kas išgalime sumokėti bankui. Prieš porą metų žiemos metu dar susitaupydavome ir vasaros atostogoms, ir kokiai egzotiškai kelionei. Tačiau dabar paskaičiavome, kad to padaryti tikrai nepavyks. Aš jau keletą mėnesių ieškau darbo, tačiau vis nesėkmingai. Tiesą sakant, su nerimu laukiu ateities ir tikiu, kad gali išsipildyti blogiausios prognozės.
Vilija Sidabravičienė (31 m.), kosmetologė iš Ukmergės:
Mus jau senokai pasiekė kalbos, kad saloną, kuriame dirbu, žada uždaryti. Nežinau, kaip reikėtų verstis, nes iš vyro algos tikrai neišgyventumėme - auginame du vaikus. Gyvename nuosavame name, todėl šildymo kaina mūsų tiesiogiai nepalies. Tačiau pirkome malkas, o jos pabrango du kartus, todėl jau patyrėme, ką reiškia susiveržti diržus. Taupome maisto ir pramogų sąskaita - anksčiau su šeima savaitgalį važiuodavome į Vilnių pramogauti, o dabar retai ir Ukmergėje kur nors pasėdėti išeiname. Ką darysim jeigu neteksiu darbo, bijau ir pagalvoti.
Gediminas Navaitis, psichologas:
Žiniasklaida nuolat kelia žmonių susidomėjimą savimi pačia, todėl pateikia daug blogų žinių. Juk peržvelgus spaudą dažniausios temos yra žemei gresiančios katasrofos, siaubingi nusikaltėliai ir jų padaryti nusikaltimai, nepatikima valdžia, o dabar - ir ekonominė krizė. Žmonės prie visos šios informacijos jau yra įpratę, todėl sąmoningai dalį jos ignoruoja.
Žinoma, negalima paneigti, kad problemos egzistuoja, tačiau tokie pranešimai dažniausiai nepateikia žmonėms nurodymų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Juk būtų labai naudinga žmonėms sužinoti, ką daryti su pinigais, kaip pasiruošti krizei.
Kaip vienas iš nelabai vertinančių dabartinę valdžią ir jos gebėjimą tvarkytis su pinigais, norėčiau žmones nuraminti. Rinkos ekonomika yra banguojanti. Keletą metų iš eilės ji gana sparčiai kilo, o dabar atėjo tam tikras sąstingis ir tai yra visai natūralu. Šis ekonomikos nuosmukis yra tarsi atranka tų firmų, kurios yra sėkmingos ir galės toliau dirbti, o tos, kurios nėra gerai, įsitvirtinusios, patirs sunkumų.
Juk ir iš Biblijos galime pasimokyti, kad po 7 blogų metų ateina 7 geri metai. Tikėtis bado ir visiško ekonomikos žlugimo nereikėtų. Sunkiau gyvenantiems žmonėms gyvenimas taps dar sudėtingesnis, tačiau tie, kurie 2 kartus per metus skrisdavo į Kanarus atostogauti, o dabar išgalės tik vieną kartą nuvykti į Palangą, neturėtų žlugti.
Galima nusiraminti ir remiantis blaiviu protu - vargu ar elektros kainos bus tokios, kad turėsime sėdėti prie žvakės, arba kad maistas taip pabrangs, jog valgysime tik savo užsiaugintas bulves.
Reikėtų nepamiršti, kad prieš 10 metų mes gyvenome kur kas blogiau negu šiandien, tačiau rasdavome kuo pasidžiaugti. Todėl galbūt atrasime ir dabar. Tai tinkamiausias laikas suprasti, kad vartojiškumas nėra didžiausia vertybė.
