Žmogus pramiega apie trečdalį savo gyvenimo. Miegant ilsisi nervų sistema, galvos smegenys, sulėtėja širdies ir kraujagyslių veikla, kitaip sakant, atstato jėgas visi organai. Raumenys ir judesiai miegant tarsi išjungiami, o psichinė veikla iš dalies išlieka ir suvokiama lyg sapnas.
Normaliai išsimiegojęs žmogus puikiai jaučiasi, greičiau ir lengviau susitvarko su darbu ar mokslu, esti kūrybingesnis, greitesnės orientacijos. Ir priešingai - nepakankamai išsimiegojusiajam viskas tarsi krenta iš rankų...
Pasaulinės sveikatos organizacijos pateiktais duomenimis, dėl miego sutrikimų kenčia maždaug trečdalis visuomenės. Dažniausiai pasitaikantis miego sutrikimas - nemiga. Didžioji dauguma į neurologus ir psichiatrus besikreipiančių pacientų, be kitų nusiskundimų, nurodo, jog kankina nemiga. Na, o kai nepakankamai išsimiegama, sutrinka ir psichinė, ir fizinė sveikata.
Pasak gydytojo neurologo Romualdo Šaferio, nemiga (tai tokia būsena, kai žmogus vakare ilgai negali užmigti, o pagaliau užmigęs dažnai prabunda; rytą pabunda anksti, jaučiasi nepailsėjęs, nuovargis kamuoja visą dieną) vargina įvairaus amžiaus žmones, tačiau daug dažniau dėl to skundžiasi pagyvenusieji.
Drauge gydytojas Romualdas Šaferis atkreipė dėmesį į tai, jog kartais (dažniau senatvėje) sutrinka ne miegas, o miego suvokimas: pacientas skundžiasi nemiga, nors, anot artimųjų ar palatos kaimynų, puikiausiai miega. Neretai miego kokybė nukenčia ir dėl kvėpavimo sutrikimų miegant ar įvairių priepuolių - žmogus rytą jaučiasi neišsimiegojęs, lyg "sudaužytas".
Nemigos priežastys esti gana įvairios. Didžiąją jų dalį sudaro psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, depresija, alkoholizmas, įvairios psichozės). Nemiga gali išsivystyti ir sergantiesiems širdies ligomis, artritu, galvos smegenų ateroskleroze, šlapimo nelaikymu ir kt. Miego sutrikimus gali išprovokuoti ir išoriniai veiksniai: temperatūros ir klimato pokyčiai, šviesos ir garso dirgikliai, skausmas, funkciniai nervų sistemos sutrikimai, emocinės ir psichinės traumos, kai kurių vaistų vartojimas, darbas naktimis ar naktinėje pamainoje ir pan. Ypač dažnai pastaruoju metu nemiga skundžiasi veiklūs žmonės (vadovai, verslininkai), kelerius metus dirbantys be atostogų, retai turintys išeiginių dienų, ir net po darbo telefonu sprendžiantys darbinius reikalus. Daugelį nemigos kankinamų žmonių kamuoja šeimyninės problemos.
Prastai išsimiegojus, kaip jau minėta, rytą jaučiamas nuovargis, skauda galvą; žmogus būna suirzęs, blogos nuotaikos. Per dieną toks labai išvargsta, tačiau kitą naktį vėl neišsimiega (pervargęs žmogus blogai miega, be to, daug sunkiau užmiega).
Kai miego sutrikimai kamuoja mėnesį ir dar ilgiau (jaučiamas sumažėjęs protinis ir fizinis aktyvumas bei darbingumas, krenta nuotaika, blogėja atmintis, neįstengiama susikaupti, ima varginti galvos skausmai ir t. t.), patariama nedelsti - kreiptis pagalbos į gydytoją. Jis nustatys tikslią nemigos priežastį ir skirs reikiamą gydymą.
Nemiga negydoma, jei atsiranda dėl patirto didelio streso (pavyzdžiui, mirus artimam žmogui) ir trunka ne ilgiau kaip dvi tris savaites. Jei tokia būsena užsitęsia, be gydytojo irgi neišsiversite.
Raminamieji vaistai parduodami tik pateikus gydytojo receptą, mat tik jis tiksliai įvertina paciento sveikatos būklę ir skiria konkrečiam ligoniui tinkamiausius nemigą šalinančius medikamentus. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, jog prie migdomųjų vaistų organizmas greitai pripranta ir kuo toliau, tuo sunkiau būna nutraukti tokių vaistų vartojimą, be to, prireikia vis didesnių dozių. Žinoma, nieko bloga neatsitiks, jei, ištikus didelei nelaimei, vieną ar kelis kartus išgersite po raminamąją tabletę (nervinei įtampai, nerimui "nuimti").
Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kad geriau miegotume, kad nekankintų nemiga? Štai keletas gydytojo neurologo patarimų.
Prieš miegą reikėtų išeiti pasivaikščioti gryname ore, gerai išvėdinti patalpas, kuriose ruošiatės miegoti.
Vėlų metą nereikia prisivalgyti - jei jaučiatės išalkę, išgerkite stiklinę šilto pieno ar sulčių, sugraužkite obuolį (alkaniems irgi bus sunku užmigti). Vakare nepatariama gerti kavos, stiprios arbatos ar kitokių kofeino turinčių gėrimų - jie trukdo užmigti ir trikdo miego vietisumą. Ramiai miegoti trukdys ir vakare suvartotas didelis skysčių kiekis (norėsis šlapintis).
Maloniai nuteikia, padeda greičiau užmigti šilta vonia su aromatizuota jūros druska ar mėtų, valerijonų, levandos antpilu.
Jei jaučiate, kad vakare sunkiau užmigti, o miegas negilus (naktį pabundate), nusipirkite ir pagerkite vaistažolių (mėtų, melisos, valerijono) arbatos ar kitokio raminančiai nuteikiančio vaistažolių mišinio. Galima prieš miegą išgerti valerijono lašų ar valerijono tablečių.
Eiti miegoti reikia tik tada, kai užsinorima miego. Jei atsigulus sunku užmigti, reikia keltis, pasiklausyti ramios muzikos, paskaityti ramaus turinio knygą (kol užsinorėsite miego), o tada vėl bandyti užmigti. Nereikia vartytis lovoje ir nervintis dėl to, kad neužmiegate - dėl to tik dar labiau išsiblaškysite. Nesvarbu, kiek miegojote, rytą turėtumėte keltis vienodu laiku.
Greičiau užmigti gali padėti skaitymas, nes tai žmogų atpalaiduoja, nuramina, nuima įtampą. Svarbu įsigyti tinkamą - nei per minkštą, nei per kietą - lovą, patogią pagalvę, naudoti tokį apklotą, kad nebūtų nei per karšta, nei per šalta.
Televizoriaus miegamajame išvis neturėtų būti, nes jis blaško miegą - garsai ir vaizdai skatina žmogaus protinę veiklą, suaktyvina mąstymą. Nepatariama prieš miegą rūkyti - tabake esantis nikotinas neigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Netikėkite, kad greičiau užmigti padeda taurelė konjako ar taurė raudonojo vyno - prie šių gėrimų pripratę, vėliau be jų neužmigsite.
Miegą gali sutrikdyti ir kai kurie vartojami vaistai (pavyzdžiui, vakare išgerti šlapimą varantieji medikamentai, kai kurie psichotropiniai vaistai). Tokius medikamentus reikia gerti rytą - ne vakare.
Na, o jei viską išbandėte, tačiau vis tiek kankina nemiga, kuo skubiau kreipkitės į šeimos gydytoją arba tiesiai į gydytoją neurologą ar psichiatrą.
