Smurtinių nusikaltimų aukoms ir jų artimiesiems priteisiamos šimtatūkstantinės sumos dažniausiai lieka neišieškotos, o jų gavėjai turi apsiginkluoti kantrybe ir teisinėmis žiniomis, kad įpareigojimai jas sumokėti kaltininkus persekiotų visą gyvenimą. Smurtinių nusikaltimų aukų artimieji turi ne tik gedėti mirusiųjų - pagal mūsų šalies įstatymus jie turi pasirūpinti, kad tinkamai būtų nubausti jų skriaudikai.
Štai 2004 metų kovo 12-ąją Klaipėdoje laivų statyklos suvirintojas Bronius Steponkus (gim. 1979 m.) šaltakraujiškai nušovė 2 metais jaunesnį kolegą Maksimą D. Nužudymo įrankiu tapo nelegaliai laikytas medžioklinis šautuvas - iš jo paleisti 5 šūviai. Vienas jų kliudė širdį, tad vaikinas mirė iš karto. Teismai pripažino, kad B. Steponkaus veika buvo pavojinga aplinkiniams, paskirė 15 metų laisvės atėmimo bausmę ir įpareigojo atlyginti 6000 litų turtinę bei 150 000 litų moralinę žalą.
Nukentėjusieji prašydami išieškoti iš B. Steponkaus teismo priteistą sumą, kreipėsi į antstolius. Šie konstatavo, kad vaikinas jokio turto neturi, tad nukentėjusieji iš jo pinigų dar negavo. "Ne pinigai mums svarbūs. Ar žinote, ką reiškia netekti 22 metus auginto sūnaus bei lankyti jo kapą, ant kurio didelio draugų būrio dėka nevysta gėlės? Niekam to nelinkėčiau. Aš noriu, kad jis mane ir mano sūnų visą gyvenimą atsimintų. Kad šis nusikaltimas jį nuolat persekiotų, kaip ir mane", - sako nužudytojo motina. B. Steponkaus nemokumas moterį šiek tiek guodžia - teisininkai moteriai sakę, kad nė truputėlio pinigų neatlyginęs nuteistasis negalės tikėtis lengvatos išeiti į laisvę pirma laiko.
Kita vertus, į laisvę klaipėdietis turėtų grįžti apie 2020 metus, tuo metu jam bus apie 40 metų. Anot nukentėjusiųjų, tegu iš jo po truputį atskaito priteistai žalai atlyginti. Artėjant įkalinimo laiko pabaigai, nužudytojo motina turės kreiptis į atsakingas institucijas prašydama informuoti, kada B. Steponkus grįžta į laisvę. Moteris sako besijaučianti nesaugi.
Anot teisininkų, žudikams amnestijos paprastai netaikomos. Tiesa, pagal Konstituciją jie turi teisę į išimtinę prezidento malonę pagal specialų dekretą, tačiau šalies vadovai sunkiais nusikaltimais kaltinamiems žmonėms nėra maloningi.
Panaši yra ir Skuodo rajono Mosėdžio gyventojos Elvyros Š. istorija. 25 metų klaipėdietis Vaidas Zverevas 2005-ųjų spalio 12-ąją uostamiestyje, bute Rumpiškės gatvėje, nužudė jos dukrą 22 metų Ritą. Mergina buvo sumušta, o vėliau įstumta į vandens pripildytą vonią. Auka mirė žudikui rankomis spaudžiant jos kaklą bei galvą nardinant į vandenį.
Teismo sprendimu už grotų V. Zverevas praleis 12 metų ir turės merginos tėvams atlyginti 150 000 litų moralinę bei 10 500 turtinę žalą. "Jis niekur nedirbo ir neturi jokio turto. Negavome iš jo ar jo šeimos nė lito. Ko iš tokio galima tikėtis? Priteista suma - tik teorinė. Noriu, kad tai liktų jo gyvenimo apsunkinimu, o mūsų šeima iš to prasigyventi nenori. Tegu geriau man grąžina dukrą", - verkia nužudytos merginos mama.
Uostamiesčio prokurorai sako, kad abiejų minėtųjų aukų artimiesiems priteistos moralinės žalos atlyginimo sumos yra vienos didžiausių Lietuvoje. Visgi teisėsaugininkai apgailestauja, kad jų išieškojimas dažniausiai neįmanomas, nes dauguma kaltinamųjų beturčiai. Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo tarnybos vedėjas Algis Baležentis konstatuoja, kad pateikus antstolių pažymą, jog kaltinamasis nemokus, smurtinių nusikaltimų aukų artimiesiems žalą iš dalies kompensuoja valstybė.
Deja, atlyginama tik po 2005 metų liepos 1 dienos padarytų smurtinių nusikaltimų žala. Jei smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė, valstybė atlygina 9 750 litų neviršijančią teismo priteistą turtinę bei ne daugiau kaip 3 900 litų moralinę žalą.
"Teismų priteisiamos žalos yra šimtatūkstantinės. Kyla pragyvenimo lygis, tad didėja ir neturtinių žalų sumos. Nuteistųjų turtinė padėtis įvairi, tačiau jokios statistikos apie priteistas sumas bei jų realų atlyginimą mes neturime", - sako A. Baležentis. "Nei turtinės, nei moralinės žalos atlyginimu mes nesidomime. Teisingumo ministerija turi duomenų, kiek nusikaltimų aukoms išmoka valstybė, ir tai viskas", - aiškina Nacionalinės teismų administracijos Informatikos ir statistikos skyriaus vyresnysis specialistas Stasys Putvinskis.
Vis dėlto A. Baležentis teigia, kad jei kaltinamasis yra nemokus esamu laiku, nereiškia, kad tokiu išliks visą gyvenimą. "Smurtinių nusikaltimų atveju taikomas 10 metų senaties terminas. Tarkime, po nuosprendžio praėjus 9 metams nukentėjusysis vėl gali kreiptis į antstolius. Paaiškėjus, jog kaltinamasis nemokus, šis terminas prasitęs, būtina tik laiku prisiminti. Galima sakyti, jog taip nuolat sekant situaciją kaltinamasis išliktų įsipareigojęs visą gyvenimą", - tvirtina A. Baležentis.
