Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Lietuvoje tikriausiai nėra dienos, kad neįvyktų nė vienas nelaimingas atsitikimas darbe. Neretai išgirstame ir apie sunkias traumas bei mirtinus sužalojimus patyrusius darbuotojus... Visais atvejais bandoma ieškoti kaltų, tačiau atrodo, jog iš svetimų nelaimių vis dar nepasimokoma.
Nelaimių virtinė
Neseniai per vieną dieną Klaipėdoje įvyko net du nelaimingi atsitikimai. Uostamiesčio gyventoja Irena Arlovienė, dirbdama prie skersavimo staklių, išpjaustančių defektus iš lentų, neatsargiai pakišo ranką ir neteko dešiniosios plaštakos. Paaiškėjo, jog įrengimas nebuvo tinkamai apsaugotas. Kitas klaipėdietis Andrejus Kasparavičius nukentėjo dirbdamas metalinių vamzdžių pakrovimo darbus. Kranui keliant 12 metrų ilgio vamzdžius vienas slystelėjo nuo rietuvės, ir krisdamas kliudė šalia dirbusį vyriškį. Labai sunkiai sužalotas krovinių kabinėtojas atsidūrė reanimacijoje ir iki šiol neaišku, koks bus tolesnis šio žmogaus likimas. Visai neseniai Kaune, vaistų gamybos bendrovėje "Sanitas" pakuočių formavimo presas 49-erių metų darbininkei A. K. nukirto tris dešiniosios rankos pirštus. Moteris buvo skubiai nugabenta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Medikai dėjo visas pastangas, kad nutrauktus pirštus prigydytų. Ši nelaimė įvyko tada, kai ant transporterio nutrūkus plėvelei, šaltkalvis išjungė šią įrenginio dalį, kad sutvarkytų gedimą. Nelaukusi, kol gedimas bus pašalintas, moteris užvyniojo ant volo plėvelės likučius, įjungė transporterį ir įkišo ranką į pakuočių išmetimo angą, kad pareguliuotų plėvelės judėjimą. Paaiškėjo, jog atlikti tokį darbą darbininkė neturėjo teisės - nes tai šaltkalvio-remontininko pareiga... Kaune neseniai taip pat nukentėjo dar du darbininkai, taisę sunkvežimių DAF techninės priežiūros centro stogą. Pjaudami angą stoglangiui, du statybos paslaugų bendrovės "Mitnija" darbininkai kartu su išpjauta detale iš 6 metrų aukščio nukrito žemėn. Sunkius kūno sužalojimus patyręs 63-jų metų kaunietis Saulius K. atsidūrė klinikų reanimacijoje, o jo kolega Aivaras P. atsipirko lengvesniais sužalojimais. Kur kas liūdniau baigėsi kitas atsitikimas sostinėje, Kirtimų gatvėje statomame Logistikos centre. Sugedus statybinio bokštelio, kuriame dirbo du vyrai, hidraulinei įrangai ir jam nukritus ant žemės, 54 metų V. L. žuvo vietoje, o jo kolegai buvo sužalota koja... Varėnos rajone 30-metį bendrovės "Elektros tinklo paslaugos" darbuotoją nutrenkė elektros srovė, kai jis bandė nuo aukštos įtampos laidų numesti ant jų užkritusią medžio šaką. Mirtiną traumą jaunas vyras patyrė prisilietęs prie laidų... Tirdami minėtus nelaimingus atsitikimus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai nustatė, jog dviem atvejais buvo pažeista pagrindinė taisyklė, kuri teigia, jog visos pavojingos darbo vietos turi būti apsaugotos. Kiekvienas prietaisas turi būti įrengtas taip, kad jo paleidimas be apsaugos nebūtų įmanomas. Kitais atvejais buvo naudojama netvarkinga technika arba patys darbininkai buvo neatsargūs ir nesilaikė saugumo reikalavimų...
Žūčių ir traumų daugėja
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vedėjas Paladijus Rogozinas patvirtino, jog šiais metais nelaimingų atsitikimų, per kuriuos buvo sunkiai ar mirtinai sužaloti žmonės, žymiai padaugėjo. Jeigu pernai mirtinai sužalota 40 žmonių, tai šiemet tokių užregistruota jau 50. Per tą patį laikotarpį darbe sunkiai sužalota 80, o šiemet - net 104 asmenys. Šiais metais daugiausia nelaimių įvyko apdirbamojoje pramonėje, statyboje ir transporte. Kitose ekonominėse veiklose sunkių traumų bei mirčių patiriama žymiai mažiau.
P. Rogozino teigimu, nelaimingi atsitikimai pagrinde įvyksta dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių reikalavimų pažeidimų eksploatuojant įrenginius-mechanizmus. Dažniausiai žmonės žūsta arba sunkiai susižaloja krisdami iš aukščio bei autotransporto priemonių įvykių metu. Valstybinė darbo inspekcija neturi duomenų, kiek įvyksta nelaimingų atsitikimų, per kuriuos žmonės patiria nesunkias traumas. Mat tokias nelaimes tiria patys darbdaviai, sudarę dvišalę komisiją, nes Valstybinė darbo inspekcija tiria tiktai, kai sunkiai ar mirtinai sužalojama. Labai dažnai darbdavys visą atsakomybę linkęs suversti nukentėjusiam darbuotojui. Mat darbdaviai, ištyrę 527 nelaimingus atsitikimus, per kuriuos žmonės patyrė lengvus sužalojimus, nustatė, jog net 66 procentai iš jų įvyko dėl pačių darbuotojų kaltės. Kažkodėl Darbo inspekcijos tyrimų (sunkių traumų ir mirties atvejais) rezultatai kitokie - inspektorių tirtuose atsitikimuose darbininkų kaltė sudarė tik 18 procentų. Galima daryti išvadą, jog darbdaviai nueina lengviausiu keliu - apkaltina žmogų, kad nustačius nelaimės priežastį nereikėtų kurti prevencinių priemonių bei būtų galima išvengti dažnų inspektorių reidų.
Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vedėjo pavaduotojas Stanislovas Peciulka pateikė labai akivaizdų pavyzdį. Tai atsitiko pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos Švenčionių padalinyje. Darbuotojas užlipo ant garažo stogo nuvalyti sniego, tačiau atsilaisvinus kopėčioms nukrito žemėn ir rimtai susižalojo. Savo pasiaiškinime nukentėjėlis parašė, jog jis lipo ant stogo savo noru, be viršininko paliepimo - esą buvo labai susirūpinęs, kad nuo sniego svorio neįlūžtų garažo stogas ir neapgadintų tarnybinių automobilių. Sunku patikėti, kad darbininkas savo noru, be vadovo paliepimo susirūpino svetimu turtu. Na, o kad čia buvo pažeistos darbo saugos taisyklės - akivaizdu, tačiau viršininkas atsakomybės nusikratė.
Darbdaviams išvados netinka
Žymiai skaudžiau kalbėti apie mirtimi pasibaigusias nelaimes. Daugelis nepamiršo iki smulkmenų išnagrinėtą šių metų kovo 21 dieną Kaune, UAB "Karigė" įvykusią pastato griūtį, per kurią trys asmenys žuvo, vienas dingo be žinios, trys patyrė įvairias traumas, iš jų vienas - sunkias. SODROS Kauno teritorinis skyrius jau priėmė sprendimą išmokėti 100 vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlygius žuvusiųjų R. Ivaškevičiaus bei T. Lazarevičiaus artimiesiems. Apie tokią galimą išmoką informuota ir P. Marimienės šeima, bet kol kas iš jos negauta prašymo. Ketvirtojo, paslaptingai dingusio vyriškio šeimai minėtos išmokos dar teks palaukti. Kol teismas nepatvirtins, kad jis buvo toje vietoje ir žuvo, jokie sprendimai dėl žalos atlyginimo nebus priimami. Beje, ši didžiulė nelaimė jau ištirta, priežastys nustatytos. Ekspertai išsiaiškino pastato projektavimo klaidas bei nustatė, jog tarp pagrindinių konstrukcijų nebuvo pakankamo surišimo, blogai statybos metu užbetonuota kolona, o galiausiai - pastatas nebuvo tinkamai prižiūrimas. Tad, jeigu dalį kaltės galima suversti statybininkams, tai nė kiek ne mažiau kalti turėtų jaustis ir šios įmonės vadovai, tinkamai neprižiūrėję pastato. Visa tyrimo medžiaga šiuo metu atiduota prokuratūrai, nes "Karigės" vadovai nesutinka su šiomis išvadomis. Didžiulę darbo inspekcijos patirtį turintis S. Peciulka apgailestauja, jog netenka girdėti, kad nelaimingų atsitikimų kaltininkams būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Per 2003-ųjų liepą įvykusį sprogimą bendrovėje "Ukmergės gelžbetonis" trys darbininkai žuvo, 4 patyrė sunkias traumas, kiti buvo nesunkiai sužaloti. Valstybinės darbo inspekcijos komisija ilgai tyrė šį įvykį, tačiau galiausiai nustatė, kad kaltę turi prisiimti gamyklos vadovai. Visi anksčiau duoti darbdavio pažadai nukentėjusiems nebuvo įvykdyti, todėl pastarieji bylinėjasi teismuose dėl neturtinės žalos atlyginimo...
Išpešti žalą ne taip paprasta
Pagal Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą visais atvejais, kai per nelaimingą atsitikimą, jeigu tas įvykis pripažįstamas draudiminiu, žūsta žmogus, jo artimiesiems - tėvams, vaikams ir sutuoktiniui išmokama 100 vidutinių atlyginimų (dabar vidutinis atlyginimas - 1300 litų) dydžio atlygis. Šią vienkartinę išmoką išmoka SODRA. Tokia žala atlyginama tik darbo sutartį sudariusių darbuotojų artimiesiems. Jeigu pripažįstama žuvusio darbuotojo kaltė (paprastai dažniausia taip ir būna), vis tiek minėta išmoka išmokama, tačiau jos dydis gali būti sumažintas pagal kaltės laipsnį. Tačiau SODROS atstovai patikino, jog tokie atvejai būna labai reti - paprastai išmokama visa išmoka. Na, o ir nelegaliai dirbusių nukentėjėlių šeimos gali reikalauti atlygio iš darbdavio. Žinoma, darbdavys dažniausiai su tuo nesutinka, tad tokį ginčą tenka nagrinėti teismui, kuris ir nustato, kokia tai turėtų būti suma. Advokatas Dmitrijus Bogdanovas tvirtina, jog net, jeigu SODRA pripažins, kad trauma ar mirtis nebuvo draudiminis įvykis, nukentėjęs asmuo ar jo artimieji vis tiek turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Toks nepripažinimas savaime nereiškia, kad civiline tvarka negalima prisiteisti žalos. Jeigu žūsta žmogus būdamas neblaivus, SODRA išmokos neišmoka. S. Peciulka mano jog tokia nuostata neteisinga ir inicijuoja jos pakeitimą. Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vedėjo pavaduotojo manymu, jog jeigu žmogus, visą laiką mokėjęs SODRAI mokesčius, žūsta darbe būdamas neblaivus - už tai jis gauna pačią aukščiausią bausmę, tačiau nuskriausta lieka jo šeima. Juk dalies uždarbio, kuris "nuėjo" į mokesčius, ji negaudavo... Svarstyti tokią problemą S. Peciulka siūlė darbo grupei, kuri rengia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinių draudimo įmokų tarifus. Tokiai minčiai - kad ir žuvusio neblaivaus darbuotojo šeimai SODRA mokėtų išmokas pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Saugos ir sveikatos darbuotojų komiteto pirmininkas bei Liftų asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius. Belieka pridurti, jog jeigu žmogus darbe patiria sunkią traumą, SODRA moka išmoką, kurios dydis priklauso nuo nedarbingumo procento.
Darbdaviai pelnosi iš nelaimių?
Nemažai darbdavių savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų draudžia draudimo bendrovėse. Deja, nukentėjėliai ar jų šeimos ne visuomet gauna išmokas. Priešingai - kartais iš nelaimės darbdaviai pasipelno. Štai "Lietuvos draudimo" bendrovėje buvo apdraustas vienos įmonės stalius 100 000 litų sumai. Nukritęs nuo pastolių vyriškis žuvo. Kadangi jo kraujyje buvo rasta 0,69 promilės alkoholio, draudimo bendrovė ruošiasi išmokėti ne 100 000 litų, o perpus mažesnę sumą (beje, SODRA šeimai neišmokės nė cento). Šią išmoką gaus darbdavys. Tačiau tai dar nereiškia, jog visi pinigai bus atiduoti nukentėjėlio šeimai. Galbūt ji gaus 5, gal 10 000 litų - kaip panorės darbdavys. Mat apdraudžiant nebuvo nurodyta konkreti darbuotojo pavardė - darbdavys draudė tiktai įvardindamas profesijas ir apdraustųjų skaičių. Na, o jei būtų apdraustas konkretus žmogus tada visa draudžiama suma atitektų jo šeimai...
Nagrinėjant nelaimingus atsitikimus darbe peršasi vienintelė išvada, jog pagrindinis visų nelaimingų atsitikimų kaltininkas yra darbdavys. Juk, jeigu jis gerai prižiūrėtų savo darbuotojus ir iš jų reikalautų laikytis ne tik saugos, bet ir darbo drausmės reikalavimų, nelaimių neįvyktų. Mat, jei žmogus išgeria darbo vietoje, vadinasi, nėra jokios kontrolės ir drausminančių priemonių. Jeigu nukrenta nuo pastolių - vadinasi, nebuvo tinkamos apsaugos. Jeigu sužalojamas mechanizmu - dažniausiai jie būna netvarkingi ir tinkamai paruošti darbui.
