Geriausias žmogaus draugas šuo, pasirodo, ne toks ir geras. Štai vien Kaune šunys per metus sužaloja apie tūkstantį gyventojų. Apie pusė nukentėjusiųjų yra vaikai. Tik pusė tiek vaikų, tiek suaugusiųjų nukenčia nuo nežinomų arba netinkamai prižiūrimų keturkojų, o kitus apkandžioja arba savi, arba kaimynų augintiniai. Dažniausiai nukenčiama nuo mišrūnų, rotveilerių, vokiečių aviganių.
Sunervino kiauliena
Štai vilkšunio ir senbernaro mišrūnas susierzino pajutęs, kad mašinos bagažinėje guli kiaulės skerdiena. Šuo nutrūko nuo grandinės ir net apsiputojęs lojo prie automobilio. O kai šeimininkas bandė prieiti prie automobilio, šuo jį užpuolė bei perkando koją ir ranką. Šeimininkė iš savo namų kiemo išbėgo į gatvę ir spėjo uždaryti vartelius, tad nenukentėjo. Vyras sugebėjo grįžti į namą. Atvykusių policijos patrulių šeimininkai paprašė agresyvų šunį nušauti.
Baudos už nepriežiūrą
Dar baisesnį nuotykį teko patirti viename Žemaitijos kaime gyvenančiai šešiolikmetei. Ją du didžiuliai šunys užpuolė naktį, kai ji keliu ėjo pro vieną sodybą. Šunys draskė merginą, tampė į priešingas puses ir nežinia, ar nebūtų negyvai užgriaužę, jei kelyje nebūtų pasirodęs automobilis. Jam priartėjus šunys nubėgo, o automobiliu važiavę žmonės šešiolikmetę nuvežė į ligoninę.
Būrys šunų užpuolė ir vos nesudraskė ir vienos pensininkės. Netekusi daug kraujo, sužalotu veidu ir akimis, nuplėšta galvos oda moteris šiaip ne taip išsivadavo iš plėšrūnų ir pasiprašė pagalbos.
Šunų šeimininkai turėtų žinoti, kad už šuns nepriežiūrą, kuri prišaukė kito asmens sveikatos sutrikdymą, jo šeimininkui gresia bauda nuo 500 iki 1000 litų ir net šuns konfiskavimas. Bet tai ne viskas. Atlygis už moralinę žalą gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų. Tokių bylų Lietuvos teismuose jau yra buvę.
Netoli Klaipėdos, "Vilties" sodų bendrijoje Kiškėnų kaime, jaunų klaipėdiečių šeima sekmadienį ilsėjosi savo namelyje. Penkerių metų Anastasija su keliomis mergaitėmis vaikštinėjo sodo keliuku.
Staiga gatvėje pasigirdo vaiko klyksmas. Mergaitės mama išbėgo į lauką ir pamatė savo dukrą kruvinu veidu ir rankomis.
Kartu su Nastia buvusios draugės vėliau pasakojo, jog, joms einant pro kaimynų sklypą, pro vartus išbėgo didelis šuo. Jis pargriovė mergaitę ir prispaudęs letenomis kandžiojo jai galvą. Šunį atplėšė iš namo išbėgusi jo šeimininkė.
Medikai susiuvo Nastiai žaizdas ir sutvarstė prakąstą pirštą. Iš viso mergaitės galvoje buvo apie 10 įvairių žaizdų.
Po nelaimės aviganis buvo užmigdytas.
Teisme mergaitės tėvai pareikalavo atlyginti turtinę ir moralinę žalą. Bendra suma siekė 120 tūkst. litų. Tačiau teismas skyrė sužalotai mergaitei išmokėti 8 tūkst. litų, motinai - pusantro tūkstančio, tėvui - tūkstantį litų ir tiek pat nukentėjusiųjų advokatui. Turtinė žala buvo įvertinta 2187 litais.
Šuns šeimininkė Viola buvo pripažinta kalta dėl aplaidumo. Jai metams skirti apribojimai ir uždrausta laikyti kovinius šunis.
Dėl šuns į Strasbūrą
Ne visi šunų šeimininkai sutinka su bausmėmis. Klaipėdietės Irinos Š. skundas pasiekė net Strasbūrą. Prieš 4 metus šios moters augintas kovinis pitbulis sukandžiojo ketvirtoką. Berniukui buvo atlikta ne viena operacija - teko siūti žaizdas ant veido, gydytis rankas ir kojas. Po įvykio Irina buvo nubausta administracine 300 litų bauda už gyvūnų auginimo ir laikymo tvarkos pažeidimą. Po to, kai nukentėjusiojo tėvai kreipėsi į policiją, moteris už apysunkį žmogaus kūno sužalojimą dėl neatsargumo buvo nuteista 9 mėnesiams kalėti. Jai buvo pritaikytas Amnestijos įstatymas, tad moteris bausmės išvengė, tačiau apskundė Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui. Irina prašė priteisti jai 100 tūkst. eurų neturtinės žalos - dėl to, kad teismas vyko ilgai ir ji buvo nubausta dviguba bausme. Tačiau Strasbūro teismas šuns šeimininkės skundą atmetė.
Kodėl šunys puola?
Pabandėme pasikalbėti su šunų elgesio specialistais, veterinarais. Jie sako, kad nieko nebūna be priežasties.
Manoma, kad yra penkios šunų agresijos priežastys.
Pirmiausiai - baimė. Kai šuo ko nors išsigąsta ir negali pabėgti, tada jis puola.
Antra - skausmo pojūtis. Klasikinis pavyzdys: ramus didžiulis šuo, o jam nugarą apžergęs mažylis tampo už ausų. Šuo leidžiasi tampomas tol, kol vieną dieną susigauna ausies uždegimą. Tereikia tada jį timptelėti už ausies, kad pajutęs skausmą iš karto krimstelėtų.
Trečia - tai teritorinė agresija. Šuo pradeda loti, urgzti, šiaušti nugarą ir galiausiai puola, kad apgintų savo teritoriją. Tai gali būti jo šeimininko sodas, kiemas ar paties maitinimosi dubenėlis. Daugeliui vaikų įkandama, kai jie nori paglostyti ėdantį šunį.
Ketvirtoji - hierarchinė agresija. Šuo kanda, norėdamas parodyti savo valdžią, savo pranašumą, kad jis yra šeimininkas... Šio tipo užpuolimas ne toks smarkus. Šuo savo kandimą tarytum "dozuoja", vos krapšteli. Jis laukia, kad jūs kristumėte ant nugaros su atmesta galva - reiškia pasidavimą, nuolankumą jo atžvilgiu.
Penkta preižastis - grobuoniškoji agresija. Kai šuo neišmokytas, jis neskiria bėgančio vaiko nuo grobio. Instinkto skatinamas, jis gali vytis, užpulti ir papjauti.
Kodėl šunų aukomis dažniausiai būna vaikai? Šuo tebeturi savo senųjų gentainių, siekiančių tuos laikus, kai jie dar buvo vilkais, atmintį. Iš prigimties, kaip ir daugelis plėšrūnų, šuo puola tą, kuris jam atrodo silpniausias... Būtent - vaikus...
Kartais labai ramių ir taikių šunų įkandimai atrodo tiesiog nepaaiškinami. Kartais snaudęs šuo įkanda vaikui, kai šis nejučiomis užlipa jam ant uodegos ar užgauna lyties organus. Skausmo pažadintas šuo mano puolamas ir instinktyviai ginasi jam prieinamu būdu. Keista, kai šunys užpuola vežimėlyje gulinčius kūdikius. Tai aiškinama tuo, kad jiems labai patrauklus kūdikio guolio vystyklų kvapas. Dėl šios priežasties ne vienas kūdikis tapo auka.
Patarimai norintiems įsigyti šunį
Reikia rinktis tokį, kuris atitiktų žmogaus asmenybę ir jo fizinius sugebėjimus. Be to, būtina išlikti šeimininku. Teisingai supraskite sąvoką "išlikti šeimininku". Šuns psichologija labai paprasta: šeima, į kurią jis ateina, jam prilygsta šunų gaujai, kuri gyvena hierarchijos pagrindu. Labai svarbu leisti šuniui pajausti, kad jis yra žemiausioje šeimos pakopoje. Pas mus daug šunų namuose jaučiasi tikrais šeimininkais.
Kaip atskirti trokštantį dominuoti šunį? Yra daug ženklų, rodančių jūsų šuns norą užimti valdžią. Pvz., jis atsitupia tiesiog jums ant kojų arba įsitaiso priešais, užuot tupėjęs ar gulėjęs šalia... Jeigu jis įlenda pro duris pirma jūsų... Pageidautina nemaitinti jo anksčiau, nei jūs pats būsite pavalgęs ir, svarbiausia, neduoti ėsti prie stalo. Jokiu būdu neleiskite jam laižyti jūsų paties ar vaikų veido... Jūsų šuo privalo suprasti, kad jūs nesate jo gentainis. Šunys turi dar vieną labai rimtą noro dominuoti ženklą. Kartais pastebime su vaikais žaidžiančius šunis, kurie bando padėti galvą vaikui ant spranduko. Tai pavojaus signalas, o ne švelnumo ar meilės demonstravimas! "Šuniška kalba" tai reiškia, kad jis šefas, o žmogų - pavaldinys!
Europoje uždraustos kai kurių pavojingų šunų veislės. Deja, tai atvėrė kelią nelegaliai prekybai. Tokia prekyba kai kam atneša milijonus eurų pelno. Yra žmonių, kurie be jokių skrupulų augina šunis rūsiuose. Jie tol verčia vesti vadas, kol kalaitės nusibaigia... Taip jie išaugina šunis žudikus, augusius be meilės ir saulės šviesos. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pavojingesni šie žmonės, o ne šunys. Išdresiruokite labradorą kovai, ir jis bus toks pat pavojingas, kaip ir pitbulis...
Reikalingas leidimas medžioklei, leidimas šautuvui. Ir dėl to niekas neprotestuoja. Kas yra šuo? Tai tarsi užtaisytas ginklas - visą parą, ištisus metus. Kai kurios šalys jau įteisino leidimus šunims.
Veterinaro teigimu, rizikingų šunų šeimininkai privalėtų pereiti psichologinių ir fizinių galimybių testus. Geras dalykas būtų nedideli kursai dresūros centre, besibaigiantys rimtais egzaminais. Gerai būtų, jeigu prieš pirkdamas šunį būsimasis šeimininkas deklaruotų jam skirtų kvadratinių metrų skaičių. Miestuose daug didelių šunų uždaryti mažuose butuose. Nuo to jie nepasiunta, tačiau ir nesijaučia laimingi. Leidimas šuniui laikyti būtų apsauga keturkojui nuo šeimininko kvailysčių. Kai jau įvyksta drama, šuo sunaikinamas, nors kaltas tai ne jis.
Šuo ir jo šeimininkas
Daugelyje Vakarų Europos šalių jau seniai priimti įstatymai kovai su pavojingais šunimis.
Didžiojoje Britanijoje sankcionuojamas ne gyvūno pavojingumas, o jo šeimininko elgesys. Agresyvių ar pavojingų gyvūnų savininkai gali būti nubausti kalėti nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Kai princesės Anos bulterjeras parke apkandžiojo du vaikus, jai teko sumokėti didelę pabaudą.
Ispanijoje pavojingų šunų šeimininkai privalo gauti leidimus, kurie galioja 5 metus. Tokiam leidimui gauti būtina išlaikyti fizinio ir psichologinio pasiruošimo testus.
Vokietijoje visi šunų savininkai moka specialų mokestį. Tie, kurie turi pavojingą šunį, privalo įrodyti, jog bet kokiomis aplinkybėmis sugeba suvaldyti savo šunį.
Italijoje nuo 2005 metų uždrausta prekiauti 17 veislių pavojingais šunimis. Tie, kurie juos įsigijo iki tų metų, privalo būti apsidraudę, viešose vietose juos vedžioti už pavadėlio ir būtinai su antsnukiu.
Išleisti panašius įstatymus vis dar atsisako Šveicarijos vyriausybė, nors žmones jaudina kai kurių šunų elgesys. Šveicarai ypač sunerimę po dviejų pitbulių sukandžioto 6 metukų berniuko mirties.
