Ingrida ŠEŠKEVIČIŪTĖ
"Rugsėjo 23 dieną Kauno rajone, kelyje Panevėžys - Aristava - Sitkūnai, automobilis ,,Audi 90" išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu ,,Mercedes-Benz 184", vairuojamu R.P. (g. 1952 m.). Po susidūrimo abu automobiliai užsidegė, žuvo ,,Audi 90" vairuotojas.
Praėjo mėnuo nuo daugelį sukrėtusio įvykio. "Audi 90" vairuotojo tapatybė buvo nustatyta praėjus 2 paroms po katastrofos. Tai Piepalių kaimo gyventojas - Rimantas Gulevskis (24 m.). Žuvusiojo žmona L.G. teigia, kad vyras buvo impulsyvus: "Mašina ir greitis buvo jo aistra". Automobiliai užėmė ne tik vaikino laisvalaikį - kasdien daugiau nei po 8 valandas jis praleisdavo savo darbovietėje Kaune, kur remontavo automobilių automatines pavarų greičių dėžes. Sutapimas yra tai, kad tą lemtingą rugsėjo 23-iosios popietę vyras važiavo į Panevėžį ne kažko kito, o būtent pirkti jam reikalingos automobilio detalės. Deja, dėl per didelio greičio ir savo galimybių nenumatymo ši kelionė jaunam žmogui buvo paskutinė. Galima tik numanyti, koks žuvusiojo artimųjų sielvartas atsitikus tokiai tragedijai. O valstybės mastu šis įvykis dabar yra tik statistinis vienetas autoįvykių kronikoje - panašaus likimo sulaukia ne vienas greičio fanatikas.
Statistika byloja, kad kasdien Lietuvos keliuose žūsta daugiau nei 2 žmonės, daugiau kaip 10 yra sužalojama. Skaitant policijos departamento ataskaitas apie eismo įvykius darosi baugu žvelgiant į aukų, sedėjusių prie vairo tragiškų įvykių metu, amžių: dauguma jų - jaunuoliai, neperžengę 25 metų slenksčio. Tokio amžiaus žmogus dažnai dar nėra sukūręs šeimos, neturi tvirto pamato po kojomis, galų gale, jo nuomonė ir požiūris į gyvenimą dar nebūtinai yra tvirtai susiformavę.
"Autostradoje ir užmiesčio keliuose dažnai paspaudžiu greičio pedalą daugiau, nei tai leidžia eismo taisyklės. Dėl mūsų miesto kelių būklės retai gaunu progą tiesiame kelyje išbandyti savo automobilio galią. Autostrada tam puikiai tinka, o ir policija čia ne tokia baisi - vairuotojai pakankamai draugiški ir esant reikalui pablykčioja savo automobilio šviesomis, todėl galiu sureaguoti ir sumažinti važiavimo greitį", - teigia 21 metų kaunietis K.A. Taip turbūt kalbėtų ir daugelis jo bendraamžių. Retas kuris susimąsto, kad taip kitus vairuotojus įspėjantis asmuo gali tik pakenkti, o ne pagelbėti. Juk niekada nežinai kas sėdi priešpriešinėje eismo juostoje vairuojamame automobilyje. Tai gali būti ne tik piktybinis greičio viršytojas, bet ir girtas, galbūt net narkotinėmis medžiagomis apsisvaiginęs asmuo, kuris, laiku sumažinęs greitį ar užsisegęs saugos diržą, nepatrauks kelių eismo patrulių dėmesio ir taip išvengs atsakomybės. O kas garantuos, kad toliau nuvažiavęs jis laiku pastebės į gatvę išbėgusį vaiką? Kas garantuos, kad sulėtėjusi tokio žmogaus reakcija ar didelis greitis nebus tragedijos priežastimi?
"Regitros" duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 250 vairavimo mokyklų, kuriose didžioji mokinių dalis - 18-25 metų jaunuoliai. Vairuotojo teises įgijęs aštuoniolikmetis dega noru kuo greičiau išbandyti savo jėgas gatvėje. Dažnas užsigeidžia ir nuosavo automobilio. Galbūt tuo galima paaiškinti padidėjusį automobilių srautą kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, kuomet iš užsienio grįžta vasarą ten padirbėję jaunuoliai, laikydami saujose pinigus, skirtus savo būsimai mašinai. Taip į gatves išvažiuoja labai daug savo jėgomis pasitikinčių, bet dar mažai patirties turinčių vairuotojų, kurie tiesiog "pamiršta" eismo taisykles.
Pasak Lietuvos vidaus reikalų ministerijos, viena iš pagrindinių avaringumo priežasčių ir yra nustatyto greičio viršijimas. Siūloma dar labiau sugriežtinti nuobaudas neblaiviems ar apsvaigusiems vairuotojams, ypač vairuotojams, neturintiems 2 metų stažo.
Tikėtina, kad ne baudos ir ne policijos reidai turi įtakos vairuotojų sąmoningumui. Daug tikslingiau veikia autostradoje įtaisytos švieslentės su žuvusiųjų skaičiumi (tokią jau turime ir Lietuvos autostradoje), kur kaskart šviečia vis nauji, didesni einamųjų metų skaičiai. Taip pat šiam tikslui teigiamai pasitarnauja ir parodomosios reklamos, kurių metų bandoma apeliuoti į vairuotojų jausmus, jiems svarbių aplinkinių (pvz., vaikų) praradimo riziką.
Didėjant nelaimių skaičiui, tobulėja ir visuomenės išmonė - kaip kitaip paaiškinti vairuotojui, kad tiesiog negalima važiuoti greičiau nei tavo angelas sargas gali skristi šalia.
