Istorinis Lietuvos Baltijos kelias - be jokių abejonių, tapo pasauliniu reiškiniu. Lietuva ir kaimyninės Latvija bei Estija, susikibusios rankomis, atsikratė vergovinio jungo.
Mūsų tautos žmonės įrodė, kad žmogus gali suvokti Tiesą ir kad tai yra aukščiausia asmenybės kokybė. Indų tautos politinis bei dvasinis genijus Gandi pasakė mintį, kuri sudavė smūgį melui: ne Dievas yra Tiesa, bet Tiesa yra Dievas.
Lietuvos spaudoje, politinėse, religinėse apžvalgose jau labai įprasta, kad nuolat minimas Dievas. Politiniai lyderiai viską paveda Dievo valiai, Bažnyčios atstovai ragina žmones viską pavesti Apvaizdos rankoms. Taigi melas apsivilko tariamu teisingu religiniu rūbu.
Aktyvūs sovietiniai kolaborantai, neseniai keikę religiją, dabar su maldaknygėmis sėdi bažnyčiose... Buvę saugumo aktyvistai viešai smerkia F. Dzeržinskio įsteigtą organizaciją, kuri, deja, auga. Maskvoje vis dygsta nauji saugumiečių pastatai...
Baltijos kelias labai išgąsdino visą tą pogrindinę valstybę. Melas transformavosi į melą... O politinis melas privertė ir bažnytinį tiesos bastioną priimti šią sąlygą. Su gryna tiesa žmonės atsidūrė Sibire, žuvo miškuose, o su melu-tiesa tapo politiniais lyderiais, aukštais hierarchais...
Bet Gandi tai demaskavo - Tiesa yra Dievas... Taigi žmogus turi elgtis teisingai. Arba suvokęs, kad jo atstovaujamos sistemos nebeatitinka realybės, keisti kito bei savo gerovei. Išvertus į lietuvių kalbą žodį Ministras, kurio posto beprotiškai visi siekia, turėtume žodį Tarnas - būtų nuleistas garas. Ministras - lotynų kalbos žodis. Taigi ministrai-tarnai turi tarnauti visuomenei...Kas gi jau taip siektų posto, kuris turi pavadinimą - Tarnas? Kas siektų kunigystės ar vienuolystės, kuri turi viską išdalinti?
Šiuo metu spauda marga nuo žinių, kad Vakaruose uždaromos lietuvių parapijos, o Lietuvoje vis renkami nauji dvasiniai vadovai ir aukos naujoms bažnyčioms.
Tiek erelis, tiek raudona žvaigždė, tiek kryžius - mūsų Lietuvos okupacinių režimų ženklai, kurie tapdavo savais išsivadavimo simboliais... Taip išaugo Kryžių kalnas prie Šiaulių. Ir tai akcentuojama ne tiek kaip kryžiavimo įrankis, bet kaip visų lietuvių troškimo būti laisvais ženklas. Bet jau esame laisvi. Jau neokupuoti - tai gal laikas atkurti savo prigimtinį tautinį ženklą, kuris atspindėtų Tiesą kaip Dievą?
Kad carinė ir sovietinė Rusija yra okupacinis drakonas, suvokėm, bet kad Vatikanas, kuris žymiai seniau drakoniškai apžergė ne tik Lietuvą, bet ir kitas tautas, apdergė, tik dabar pradedam suprasti. Pradėjom suprasti, kai viską, kas per tiek metų buvo sukaupta, dabar be atsiprašymo atimama pedofilų kunigų aukoms paremti... Bet per daug jau išplauti smegenys, per ilgai keliais apie pameluotus dievukus vaikščiota...
Jei tik per 50 metų sovietinės okupacijos melo politiniai kunigai sugebėjo įdiegti melo ideologiją kaip tabu ir po tėvelio Stalino mirties verkė beveik visa Rusija... Tai Vatikanas per 2000 metų visoje žmogaus genetinėje struktūroje taip sudėliojo genus, kad jau nebematai melo, o mele matai tiesą. Pateiksiu tik vieną šiandieninį pavyzdį iš Lietuvos spaudos. Pranciškonai išrinko naują provincijolą. Susirinkę broliai svarsto - kaip Dievo tiesą įgyvendinti... O tiesa yra aiški, nes Baltijos kelias, Gandi savo mintimis ištiesina sulenktą melo žmogaus sielą. Pranciškonų regula aiškiai sako: viską išdalinkit vargstančiam artimui... Kaip ilgai ir kiek kartų reikia apie tai kalbėti.
Šiandien Lietuvos vadinamųjų neturtingųjų ordino turtas siekia keliasdešimt milijonų dolerių... Vien Kaune jų pastatai įkainojami milijonais. Bet apsimetama, kad tai nematoma ir niekas nemato. Paprasta Pranciškaus regula su indų tautos išminties apie gyvenimą atspalviu yra padėta į lentyną. Pranciškonai iškraustė iš savo patalpų medicinos mokyklą, muzikos mokyklą... Kitas patalpas išnuomojo visai nereliginei - komercinei - struktūrai. Taigi Lietuvos likimas - ne Tiesios rankose, bet Dievo, kurį ir Bažnyčia, ir Valstybės politikai pavertė melu. Kaune (pats esu to liudininkas) tiek senų žmonių gyvena pusbadžiu, niekas jų nelanko, o tuo tarpu kelios senos vienuolės gyvena kaip karalienės - erdvūs rūmai, parama iš Vokietijos. Puiki koplyčia, kur nuolat skaitomas Dievo žodis. Dangus priklauso Lozoriui. Ir štai melo kalvė - tos seselės mano, kad jos yra tie Lozoriai, gulintys prie turtingojo vartų ir laukiantys trupinių, o ta moteris, kuri šluoja plentą Garliavoje ir jau kelintą dieną turi tik duonos riekę, yra beveik kaip A. Adamkienė... ar K. Brazauskienė...
Kai negali meluot, tada gali išgyti - ateikit pas mus, mes jus pagydysim. skaito Kardinolas Bačkis kas sekmadienį... Ir išgyja seminarijose, Maskvos saugumo mokyklose.
Labai norisi turėti rūmus - Šveicarijoje, Kryme, Italijoje. Su baseinu, su sauna. Ir kad dar ranką kas pabučiuotų... Tai nėra blogai... Bet argi daug kitų negali to norėti?.. Ar beširdiškai tuos daugelį muilins ir toliau politiniu religiniu melu - Dievas yra Tiesa, o ji skamba taip, anot tėvelio Stalino: visus paverčiau ubagais, kad visi patektumėt į Rojų...
Labai linkiu dar kartą Lietuvos katalikų bažnyčios vadovams, vargšams-turtuoliams pranciškonams, labai tikintiems Lietuvos Seimo nariams pažiūrėti ir įsigilinti į kino meninę juostą - Gandi. Pažiūrėti į gilias akis vienišos motinos-senutės Lietuvos laukų vienatvėje, lūšnoje su kiauru stogu. Kai politikų-religininkų aukštuose pokyliuose išgirsti frazę - ne visiems lemta būti turtingais, tada pagalvoji, gal po atominio karo vėl Tiesa bus Dievas...
