"Auginu pusės metukų kūdikį, - rašo Lina M. iš Prienų rajono. - Ir aš, ir vyras esame trumparegiai. Baiminamės, kad toks sveikatos sutrikimas genais nebūtų persidavęs ir sūneliui. Gal galite pateikti patarimų, kaip vaikelį auginti, kad jam neišsivystytų trumparegystė arba kad šis negalavimas būtų kuo mažesnio laipsnio."
Iš tiesų, jei tėveliai yra trumparegiai, tikimybė, kad ir vaikas turės tokią patologiją, yra didesnė. Kita vertus, yra pastebėta, jog pastaruoju metu (tai susiję su šiuolaikinių technologijų plėtra) vaikų regėjimas pablogėjo vidutiniškai pusantro karto. Šiuo metu Lietuvoje net 27 procentai visų vaikų yra trumparegiai.
Trumparegystės profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikui regą (bent du kartus per metus - rudenį ir pavasarį). Dėl vaiko regėjimo reikia konsultuotis su akių gydytoju. Pirmą kartą vaiką šiam gydytojui reikėtų parodyti 30 - ąją - 40 - ąją vaiko gyvenimo dieną, vėliau - pusės metukų, po to vaikui sulaukus vienerių, dvejų, trejų, šešerių ir septynerių metukų (žinoma, jei konsultuojantis specialistas nenurodys atvykti anksčiau). Gydytojai oftalmologai primena, jog būtina kūdikį nuo mažens įpratinti laikytis regos higienos, maitinti įvairiu ir vitaminingu maistu, o žiemos - pavasario metu būtinai vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus.
Pasireiškus pirmiesiems regos sutrikimo požymiams, regą galima sugrąžinti ar bent sustabdyti trumparegystės progresavimą. Jei liga vaikui progresuoja, labai svarbu stabdyti progresavimą, kad, vaikui suaugus, liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis bei kuo menkesni akių dugno pakitimai. Yra nustatyta, jog augančiam vaikui būdinga progresuojanti trumparegystės eiga, tuo tarpu suaugus dažniau pasireiškia stabili paauglystės laikotarpiu susiformavusi trumparegystė. Kuo anksčiau trumparegystė prasideda, tuo sparčiau ji progresuoja. Pasitaiko, kai trumparegystė nustoja progresuoti vaikui visiškai subrendus (sulaukus 18 - 20 metų).
Kad rega nepradėtų trikti, negalima kūdikiams kabinti žaislų arti jų akyčių. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdymo įstaigose neturėtų būti per daug varginami piešimo, rašymo ar skaitymo pamokėlėmis - jos turėtų trukti ne ilgiau kaip 3 - 4 valandas per savaitę. Vaikai turi sėdėti pagal jų ūgį pritaikytuose suoluose, gerai apšviestoje vietoje.
Mokyklinio amžiaus vaikai pamokas turi ruošti prie stalinės lepos, pastatytos kairėje pusėje (dešiniarankiams) ir dešinėje pusėje (kairiarankiams). Lempa turi būti ne mažiau kaip 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas nuo knygos (sąsiuvinio) iki akių turi būti ne mažesnis kaip 30 - 40 cm. Akims sveikiausia, jei skaitoma knyga yra padėta ant specialaus stovelio.
Moksleivis pamokas turi ruošti su pertraukomis (pertrauką būtina daryti kas pusvalandį). Poilsio metu galima daryti akių pratimus - keletą sekundžių (nesukiojant galvos!) pažiūrėti į lubas, po to - į šonus, į grindis, į artimą daiktą ir į tolį. Akių nuovargį šalina maždaug minutės trukmės stiprus mirksėjimas (reikia greitai užsimerkti ir atsimerkti). Tinka ir ramiai pasėdėti užsimerkus. Jokiu būdu negalima skaityti prietemoje, atsigulus, valgant ar važiuojant automobilyje.
Atstumas nuo televizoriaus turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai (kuo didesnė televizoriaus ekrano įstrižainė, tuo atstumas turi būti didesnis). Per dieną vaikui televizorių galima žiūrėti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Būtų gerai, jei šis laiko tarpas būtų padalytas į kelis kartus. Kompiuteriu vaikui patartina žaisti (dirbti) ne ilgiau kaip 15 minučių (be pertraukos) ir ne ilgiau kaip valandą - per dieną (jei vaikas - vyresnis nei dešimt metų, kompiuteriu per dieną galima žaisti iki dviejų valandų). Pažaidus kompiuteriu 15 minučių, būtina daryti tokios pačios trukmės pertraukėlę, kurios metu irgi galima akis pamankštinti (tinka anksčiau aprašyti pratimukai). Kompiuterio ekranas turi būti nutolęs nuo akių ne mažiau kaip per pusę metro. Tiek žaidžiant kompiuteriu, tiek žiūrint televizorių patalpa turi būti apšviesta.
Tėveliai turėtų neleisti vaikams žaisti žaidimų mobiliuoju telefonu.
Jei vaiko akutės pavargo (paraudo, išdžiūvo, pradėjo perštėti), rekomenduojama į abi akytes įlašinti dirbtinių ašarų (jų galima įsigyti vaistinėje). Jos atnaujina natūralią akių drėgmę.
Jei vaikas - trumparegis, jis neturėtų kilnoti sunkių daiktų, intensyviai sportuoti, daryti staigių judesių.
Opaligę sukeliančios bakterijos - užkrečiamos
"Esu girdėjęs, jog opaligę sukelia Helicobacter pylori bakterijos, - rašo vyriškis, nenurodęs nei savo vardo, nei gyvenamosios vietos. - Jeigu aš esu šios bakterijos nešiotojas, ar yra tikimybė, kad užkrėsiu, pavyzdžiui, žmoną, vaikus? Ir dar vienas klausimas - jeigu tyrimais nustatyta, jog mano skrandyje šių bakterijų yra, ar būtina gydytis?"
Žmogus, kuris yra Helicobacter pylori bakterijos nešiotojas, tačiau opalige neserga, net to nežinodamas gali užkrėsti vaiką (pavyzdžiui, miegodamas su juo vienoje lovoje, naudodamas tuos pačius rankšluosčius, indus). Suaugusieji šiomis bakterijomis užsikrečia gana retai (mat daugumos suaugusiųjų imuninė sistema yra atspari šiam sukėlėjui).
Jei jūs esate minėtos bakterijos nešiotojas, tačiau nejaučiate jokių negalavimų (nesiskundžiate skrandžio skausmais, virškinamojo trakto sutrikimais), jums kol kas nereikalingas ir gydymas. Tačiau vos tik pradėsite jausti nemalonius simptomus skrandyje ar virškinamajame trakte, vizito pas gydytoją gastroenterologą neatidėliokite.
Kaip išgydyti plokščiapėdystę?
"Įtariu, kad mano sūnui formuojasi plokščiapėdystė, - rašo Violeta B. iš Kauno. - Ar šis fizinis trūkumas laikui bėgant išnyks savaime, ar būtina kreiptis į ortopedą? Kaip plokščiapadystė gydoma?"
Ar tinkamai vystosi vaiko pėda, gali pasakyti tik jį apžiūrėjęs gydytojas ortopedas. Pirmieji požymiai, kuriems esant tėveliai turėtų susirūpinti vaiko pėdutėmis, yra šie: vaiko eisena -krypuojanti į šalis (einama pėdų kraštais), vaikas kada ne kada pasiskundžia kojų skausmais, o vaiko pėdutę sušlapinus ir pastačius ant sauso pagrindo, nesimato pėdos išgaubimo (grindis liečia ir pėdos vidinis pagrindas). Ar vaiko pėdos vystosi taisyklingai, sprendžiama ir iš to, kaip jis nunešioja batukų padus.
Kojų (taip pat ir pėdos) iškrypimai taisosi maždaug iki septynerių metų. Pėdos galutinai susiformuoja iki 12 metų.
Jei plokščiapėdystė yra įgimta, ji taisoma operaciniu būdu (operacija turi būti atliekama pirmaisiais vaiko gyvenimo metais). Kai plokščiapėdystė yra įgyta, gydymas trunka ilgai - kelis mėnesius ar net kelerius metus. Skiriama gydomoji kojų pėdų ir viso kūno mankšta, rekomenduojami batų įdėklai (supinatoriai), pasiūloma speciali avalynė. Reikėtų įsidėmėti, jog pirmiausia tokiam ligoniukui patariama atitinkamai mankštintis (mat dažniausiai paaiškėja, jog pėda plokštėja dėl per silpnų kojų raumenų ir raiščių).
Medikai primena, jog negydoma ar netinkamai gydoma plokščiapėdystė gali sukelti stiprų kojų skausmą, paskatinti sąnarių kremzlių spartesnį susidėvėjimą.
Tėveliai vaikams turi pirkti tik patogią ir kokybišką avalynę. Batai turi būti ne per maži ir ne per dideli, batų padas - ne per minkštas ir ne per kietas, užkulnis - tvirtas. Primename, jog plokščiapėdystė gali būti sunkių ligų (čiurnos kaulų defektų, reumatinių ligų, navikų, cerebrinio paralyžiaus, neurologinių susirgimų ir kt.) simptomas, todėl vaiką, kurio pėdos linkusios plokštėti, reikėtų nedelsiant nukreipti į gydytojo ortopedo konsultaciją.
