Nukentėjusiųjų asmenų statusas
Laikraščio skaitytoja Zita G. iš Alytaus rajono rašo, jog jos tėvas buvo sušaudytas 1947-aisiais, būdamas 31-erių metų. Laiško autorei tuo metu buvo vieneri, o jos seseriai - ketveri metukai. Tėvo netekusias mergaites užaugino viena mama. Laiško autorė tikina girdėjusi, jog jeigu yra žuvęs bent vienas iš tėvų, jų vaikams gali būti skiriama kompensacija. Tad, ar tai tiesa, ir kur dėl to reikėtų kreiptis. P. S. Laiško autorės motina mirė prieš 7 metus.
Jums reikėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Gyventojų genocido ir rezistencijos centrą, esantį Vilniuje, Gedimino prospekte. Jeigu minėta institucija jums ir seseriai pateiks pažymą, jog esate pripažintos nukentėjusiais nuo okupacijų asmenimis, galbūt tokiu atveju atsirastų galimybė pasinaudoti tokiems asmenims teikiamomis kai kuriomis lengvatomis (galbūt būtų paskirta nukentėjusių asmenų pensija, kompensuojamos transporto išlaidos), tačiau kokia nors piniginė kompensacija neskiriama. Vis dėlto tenka pripažinti, jog pagal laiško turinį sunku tikėtis, kad jo autorė ir jos sesuo būtų pripažintos nukentėjusiais asmenimis, tačiau į šį klausimą, kaip jau buvo minėta, galėtų atsakyti tiktai LR Gyventojų genocido ir rezistencijos centras.
