Kaip išvengti svetimos skolos?
Deimantė S. savo laiške rašo: "Mano butas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau praėjus dvejiem su puse metų sužinojau, kad esu jo savininkė, nes pirkėjas buto neįregistravo Kadastro ir registro valstybės įmonėje. Teismas man priteisė sumokėti įsiskolinimą už komunalines paslaugas, kuris susikaupė per dvejus su puse metų. Ar yra tokie įstatymai, pagal kuriuos aš turiu apmokėti svetimas skolas? Kaip reikėtų pasielgti tokiu atveju?"
Advokatas Aidas Venckus atsakė, jog iš laiško galima suprasti, kad minėtas butas buvo parduotas iki 2001 metų liepos 1 dienos, tai yra iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes senojoje CK redakcijoje buvo įtvirtinta įstatymo norma, jog nekilnojamojo turto pirkėjas privalo per tris mėnesius nuo šio turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ją įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Senosios CK redakcijos 255 straipsnio 2 dalis numatė, jog per tris mėnesius neįregistravus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, tokia sutartis tampa negaliojančia. Būtent taip atsitiko laiško autorei. Varžytynėse jos butą įsigijęs asmuo pardavimo iš varžytynių akto, kuris prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, per tris mėnesius neįregistravo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, dėl to teismas, spręsdamas klausimą dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo, laiško autorę laikė šio turto savininke ir priteisė iš jos įsiskolinimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pagal kurį iš jos, kaip buto savininkės, buvo priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas, bus išduotas vykdomasis raštas priteistai pinigų sumai išieškoti. Civilinio proceso kodekso 408 straipsnio 3 dalis suteikia teisę skolininkui (šiuo atveju laiško autorei) nurodyti, į kuriuos daiktus pirmiausia reikia nukreipti išieškojimą. Šiuo atveju laiško autorė turi teisę išieškojimą vykdančiam teismo antstoliui pareikšti, kad už nurodyto buto komunalinius patarnavimus priteistos pinigų sumos įsiskolinimas būtų nukreiptas į nurodytą butą, kadangi tokio jos pareiškimo patenkinimas nepažeidžia išieškotojo interesų ir nekliudo vykdyti teismo sprendimo. Naujojoje Civilinio kodekso redakcijoje, įsigaliojusioje 2001 metų liepos 1 dieną, nėra įstatymo normos, numatančios, jog per tam tikrą laiką neįregistravus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, ji tampa negaliojančia. CK tiktai numato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Šiuo metu galiojantis CK Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato, kad notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorį, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus atžymai apie juridinį faktą, susijusį su nekilnojamuoju turtu ar daiktinėmis teisėmis į jį, padaryti. Be to, tas pats nekilnojamojo turto registro įstatymas suteikia teisę ir nekilnojamojo turto pardavėjui kreiptis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu nekilnojamojo turto registre padaryti atžymą apie juridinį faktą, susijusį su nekilnojamuoju turtu ar daiktinėmis teisėmis į jį.
