• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Juridinė konsultacija

Ar gali darbdavys reikalauti dirbti papildomą darbą?

Laikraščio skaitytoja D. D. iš Rokiškio rajono rašo, jog dirba valytoja. Panaikinus pusę kiemsargio etato, jai buvo nurodyta atlikti ir šį darbą už tą patį atlyginimą. Darbdavys laiško autorei įsakė pasirašyti pareigybinius nuostatus, kuriuose išvardinti visi kiemo valymo ir priežiūros darbai. Deja, moteris tą padaryti atsisakė, nes mano nespėsianti atlikti visus šiuos darbus. Laiško autorė norėtų sužinoti, ar darbdavys gali ją atleisti iš darbo, jeigu ji nepasirašys pareigybinių nuostatų ir kaip turėtų būti įforminamas papildomas darbo krūvis, t. y. kiemo valymas.

Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog nurodyta situacija yra gana komplikuota. Darbo sutarties įstatymo 21 straipsnyje yra kategoriška nuoroda, jog darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Darbo sutartyje su laiško autore tikriausiai yra sulygta, jog ji valys patalpas, t. y. jų vidų, o apie kiemo valymą nieko neparašyta. Todėl darbdavys negali reikalauti, kad darbuotoja valytų kiemą. Dėl papildomo darbo turi būti sudaryta darbo sutartis, t. y. jeigu darbdavys nori, kad darbuotojas atliktų dar ir papildomas pareigas, tą papildomą darbą reikia įrašyti į darbo sutartį ir pasiūlyti darbuotojai pasvarstyti, ar ši sutinka šitaip pakeisti darbo sutartį. Aišku, jeigu nebus papildomai apmokėta, darbuotojai greičiausiai nederėtų pasirašyti tokios sutarties. Tačiau yra ir kita Darbo sutarties įstatymo norma, numatyta šio dokumento 22 straipsnyje - t. y. darbo sąlygų pakeitimas. Darbdavys gali pasinaudoti šiuo paminėtuoju straipsniu, nes jis suteikia darbdaviui teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (sakykim, lengvatas, darbo režimą, materialinės atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kita). Tačiau tai galima padaryti tik tuomet, kai keičiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas. Na, sakykim, jis panaikina pusę kiemsargio etato ir tokiu atveju pertvarko darbo organizavimą taip, kad kiemsargio pareigas perima valytoja. Apie tokį numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys gali jį atleisti pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 9 punktą. Taigi yra tokios taisyklės. Kadangi darbuotojui prisideda darbas, kurio jis pagal darbo sutartį dirbti negalėjo, iškyla ginčas - ar darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotoja turėtų dirbti tokius darbus. Ar galima šitokį darbo sąlygų pakeitimą sutalpinti į pareigų pavadinimo arba darbo režimo pakeitimą? Čia yra ginčytini dalykai. Jeigu darbuotoja nori, ji gali ginti savo teises, pasinaudodama Darbo sutarties įstatymo 21 straipsniu, tačiau negalima duoti šimtaprocentinės garantijos, kad laiško autorė liks teisi, atsisakydama dirbti tą darbą, kuris nesulygtas darbo sutartyje. Taigi ginčas gali vykti dėl neaiškių paminėtų (21 ir 22 ) straipsnių ribų. Jeigu darbdavys nesutinkančią dirbti papildomą darbą, t. y. valyti kiemą, valytoją atleis iš darbo dėl to, kad ji nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbuotoja galės kreiptis į teismą. Štai toks ginčas yra įmanomas. Kaip tokį ginčą išspręs teismas - sunku atsakyti, nes labai konkrečiomis paminėtų teisės normų (Darbo įstatymo 21 ir 22 straipsnių) nepavadinsi. Čia yra daug neaiškių, ne iki galo apibrėžtų terminų ir teiginių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų