Apie darbo santykius
Laikraščio skaitytoja L. P. iš Druskininkų rašo, jog dirba vienoje sanatorijoje medicinos seserimi. Ji norėtų sužinoti, koks darbo krūvis, t. y. darbo valandų skaičius, gali būti nustatytas jos darbovietėje? Be to, laiško autorė nurodo, jog yra gavusi raštišką įspėjimą apie atleidimą iš darbo po dviejų mėnesių. Moteris domisi, ar darbdavys gali taip elgtis, nes tame skyriuje, kur ji dirba, nenumatytas darbo reorganizavimas ir tiesiog nėra pagrindo darbuotojus atleisti iš darbo.
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog konkrečiai atsakyti, kokia turi būti laiško autorės darbo trukmė, nėra galimybių, nes ji gali būti labai įvairi. Darbdaviui palikta galimybė nepažeidžiant norminių aktų nustatyti tokį darbo laiką, kokį jis mano esant patį efektyviausią. Tačiau pagrindinės darbo laiko nuostatos yra nurodytos Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kuris yra paskelbtas 2000 metų 95-ajame "Valstybės žinių" numeryje. Jeigu laiško autorė atidžiai perskaitys šio įstatymo antrosios dalies penktąjį skyrių (jis kaip tik skirtas darbo ir poilsio laikui), reikia manyti, jog ras atsakymą į jai rūpimą klausimą. Čia reglamentuota ir apskritai darbo laiko trukmė, nurodyti atvejai, kada yra nustatomas sutrumpintas darbo laikas, kiek darbo dienų gali būti dirbama per savaitę, apie darbą naktį, viršvalandinį darbą, budėjimą ir t. t. Atsakydamas į antrąjį klausimą, advokatas paaiškino, jog darbdavys turi teisę atleisti darbuotojus iš darbo esant tam tikroms sąlygoms. Darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva reglamentuoja Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnis. Tad pagrindu atleisti iš darbo gali būti ne tik darbo reorganizavimas, bet ir darbo organizavimo pakeitimas, t. y. jeigu tas skyrius pradeda kitaip dirbti, sakykim, sumažinamos jo funkcijos, paslaugų skaičius, kurį čia gali gauti pacientai ir t. t. Tokiu atveju toks funkcijų sumažėjimas aiškiai sąlygoja darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, todėl esant tokioms aplinkybėms darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo iš anksto jį įspėjęs bei atitinkamai su juo atsiskaitęs. Nežinant konkretaus pagrindo, pagal kurį ketinama darbuotoją atleisti iš darbo, sunku spręsti, ar darbdavys yra teisus. Apskritai tokią galimybę darbdavys turi ir tik gavus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo dar negalima manyti, kad savavaliaujama arba kas nors daroma neteisėtai. Kai darbuotojas bus atleistas iš darbo ir manys, kad tai padaryta nepagrįstai, tuomet per mėnesį gali kreiptis į teismą, kad grąžintų jį į buvusias pareigas. Bet kol darbuotojas neatleistas, ginčyti vien tik įspėjimą apie būsimą atleidimą iš darbo nėra jokios galimybės.
