LNK supertelevizija jau tiek laiko reklamuoja pakelių maniako veidą ir balsą, kad tiesiogine prasme kimšiesi ausis - nagi nejau tą šlykštynę privalu kalbinti, rodyti ir prieš jam šnekant supažindinti anonsuose visus, nuo mažo iki didelio. Išviję “Nosį”, laisvi ir nepriklausomi nepasidarė skoningi. O “Nosis” pasivertė į “Miesčionis” TV4 geraširdiškame garde.
TV4 demonstruoja pakeistą “Nosį”. LNK išvijo ją per reitingų pastovumo metą, buvo kiek netikėta, bet apskritai į gera visiems. Reitinguotą laidą, šiaip ar taip, krizendami žiūrėjo kaimo žmonės, neturintys pinigų šampūnams, bet turintys atitinkamą “nosišką”, humoro jausmą. T.y. jei rodoma nosis, jau savaime gana juokinga, jei ji snarglėta, imk spiegti ir krisk aukštielninkas. Ką darė “Nosis”, daro ir “Miesčionys”. Tiesa, ši versija kiek atsargesnė.
Ne tas, kad pagerėjo siužetai - anksčiau jų visai nebuvo. Dabar kažkokie banalūs, bet apčiuopiami kaip pliauska. Atsirado konceptas. Maždaug rodantis, kad “Miesčionys” adresuoti visiems, ką tik šviežiai atsikrausčiusiems iš kaimo į miestą ir kuriems dar “neperprantamos miesto gyvenimo subtilybės ir įmantrybės”. Tarkime, jie nemoka fotografuotis ateljė; nesusisprogdindami valkioja po priemiesčius dujų balioną; už du litus įsigyja didšunį, kurio nėra kur dėti, ir pan. Visą tą laiką jie rėkia, bet tai jau įprasta. Tikriausiai juokas čia paslėptas. Išties tas banalybes suvaidinus žmogiška kalba, necypiant būtų šakės visiškos. Na, o cypiant...
Kiek šiandien tų kaimiečių, perkančių butus mieste, sunku pasakyti. Neatrodo, kad perteklius. Ta banga gal nuvilnijo ir nusėdo apie 1985 metus, iš kurių apytiksliai ir kilęs “Miesčionių” humoras. Na, sakoma, humoras nemiršta, kaip ir agitbrigados. Ir “Nosis” buvo agitbrigada, ir “Miesčionys”. Matyt, tokio lygio humoruojančių trupių per Lietuvos provinciją galima susigaudyti daug ir geresnių, tačiau dvi bėdos. Viena - “Nosis”/“Miesčionys” jau įsižiūrėję, įmatyti, įmynę savo vaizdus ir veidus mūsų sąmonėn. Naujiems čia reikėtų minti tą dešimtmetį, kurį atvargome su “Alergija” ir vėliau “Nosimi”. Niekas tokių nepakęstų ir “Nosies”/“Miesčionių” alergiją kelianti publika jau įsivažiavusi tiek, kad yra žiūrima, nesvarbu, ką ji darytų.
Antra bėda, kodėl “Miesčionių” negali pakeisti kokia nauja provincijai skirta humoro grupė - ogi todėl, kad visos jos vis kartoja tą pačią “Nosies” “Alergiją”. Jos mėgdžioja tą humorą - ir galbūt ne be reikalo ar gal dėl to, kad tiesiog nėra išeities - “Nosis” užtemdė visą provincijos humoro horizontą, neatrasdama, nesukurdama miestelėniško humoro, bet vilkdama seną kolchozinio humoro priekabą. O jis tebėra atpažįstamas, primityvus, savas, kažkokiais agitbrigadiniais metodais įsitvirtinęs apie 1980 metus, kai “agitbrigados” buvo vieninteliai ikiperestroikiniai sunkiau kontroliuojami pokštininkai. “Dviratis” irgi buvo agitbrigada, tačiau jo kelias pasuko kiton pusėn.
“Miesčionys” vėlgi manosi, kad jie atrado terpę - miesto kaimiečiuose, neprarasdami kaimo kaimiečių. “Nosis” persikrausčiusi į miestą, tapo “Miesčioniais”, bet nesukūrė specifiško parodijinio-ironiško-sarkastiško miesto juokavimo stiliaus. Ta niša užimta visais atspalviais - nuo V. Šapranausko ir A. Baukutės parodijų iki absurdiškojo A. Ramanausko-Greitai su kompanija. “Dviratis”, išsivystęs į pirmadienio-ketvirtadienio V. Šerėno dviratinę atmainą ir į penktadienio A. Valinsko versiją, tapo viena populiariausių laidų, matyt, todėl, kad geriausiai atitinka miesčionišką humoro tipą - juoktis iš aukščiau hierarchiškai stovinčio, paminti jį, pažeminti iki eilinio miestelėno ir dar žemiau, patrypiant ir dar intelektualiai pajuokaujant. Štai kas yra miesčioniškas humoras, sakyčiau ašai. Miestelėniškas gal jis kada nors bus, bet miestelėniškas yra kuriantis, o ne griaunantis ir žeminantis. Bet kuriantis humoras - sunkus žanras, nes jį daryti reikia pastangų ir naujos auditorijos.
O kaip ją išauginti? Iššaudyti senąją televizijos žiūrovų gvardiją? Nors kam taip tiesiogiai. Pakelių maniakai kam? Kiekviena to šlykštalo grimasa LNK anonsuose sugriauna po mėnesį gero įdirbio. Taigi man LNK jau ėmė asocijuotis labiau su maniaku nei su abiem “Dviračiais” arba LNK sekmadienine ar trečiadienio informacine laida. Aš stengiuosi junginėti ją rečiau. Tik karui prasidėjus, žinoma, bus kita kalba.
