Kauno "amžiaus statybos" Nemuno saloje gali dar labiau nutolti, mat aiškėja, kad šioje teritorijoje teks atlikti pakartotinį dirvožemio tyrimą. Taip būtų įsitikinta, jog kadaise čia suvežtos atliekos nekelia grėsmės žmonių sveikatai.
Prieš kurį laiką pasirodžiusi žinia, kad sovietmečiu Nemuno saloje galėjo būti palaidota pavojingų atliekų, veikiausiai yra arti tiesos. Manoma, kad saloje Kauno bakteriologai, įvairių bakterinių preparatų kūrėjai ir gamintojai užkasdavo pavojingas atliekas. Tai galėjo būti su juodlige, cholera, juoduoju maru ir kitomis "mirties kultūromis" susijusios medžiagos.
Pasakojama, kad viename Nemuno salos tvenkinių, susidariusių per karą aviacijos bombų išmuštose duobėse, nuskendo penkiolikmetis Rimas Ch. Jo kūnas iš dugno buvo išgriebtas praėjus kelioms valandoms, o jau buvo panašus į raudoną vėžį nudryžusia odą. Vaikinas buvo palaidotas cinkuotame karste chlorkalkių pilnoje duobėje. Vėliau saloje buvo likviduoti visi Nemuno laivininkystės upeivių daržai, šiaurinė teritorijos dalis aptverta spygliuota tvora. Dabar šioje vietoje planuojama statyti sporto rūmus.
Į klausimą, koks pavojus slypi šiame sąvartyne Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius G.Kligys atsakė, kad šiandien grėsmę galėtų kelti tik juodligės sporos, pasižyminčios ilgaamžiškumu. Juodligės sporos išgyvena net labai atšiauriomis sąlygomis, o mirtingumas nuo jų siekia 95 procentus.
Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro direktorius habilituotas daktaras Gediminas Staugaitis sakė, kad specialus dirvožemio tyrimas Kaune atliktas prieš daugiau kaip 5 metus. Tuomet tirta ir Nemuno sala. Remiantis gautais rezultatais buvo sudaryti miesto dirvožemių žemėlapiai.
"Užterštumo laipsnis 2002-aisiais įvertintas pagal keletą rodiklių, tarp kurių - didžiausia leistina koncentracija. Buvo paimti 6 dirvožemio bandiniai iš įvairių salos vietų. Taršos židinys aptiktas už 80 metrų nuo kanalo, tarp dviejų tiltų į salą. Šioje teritorijoje rastas varis net triskart viršijo didžiausią leistiną koncentraciją. Likusioje salos dalyje dirvožemių gamtinius foninius kiekius viršijo švinas, cinkas ir kiek mažiau - kadmis, šių elementų rasti kiekiai yra vidutiniškai pavojingi", - sakė G.Staugaitis.
Jis pabrėžė, kad tirtas vos 10 centimetrų dirvožemio storis, o prieš pradedant dideles statybas reikėtų papildomai ištirti gilesnį sluoksnį. "Reikėtų pažiūrėti 1,5-2 metrus. Juk kokius du dešimtmečius į salą vežė padangas, akumuliatorius. Tiesa, tyrėme ir įlanką prie salos, iš jos būtina išvežti 40 tūkst. kubinių metrų dumblo", - sakė Agrocheminių tyrimų centro direktorius. Tačiau, jo nuomone, dėl viso to statybų planai neturėtų nukentėti.
Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys sakė, kad tyrimus Nemuno saloje reikėtų pakartoti. "Juos reikės atlikti vien todėl, kad į areną atvykę 12 tūkst. žmonių jaustųsi saugūs. Beje, greta kylančio "Akropolio" statytojai taip pat buvo suabejoję dėl grunto - tiesa, ne dėl cheminės taršos, o dėl stabilumo, nes jis taip pat suvežtas", - sakė P.Kuprys.
Beje, Kaunas yra vienas nedaugelio Lietuvos miestų, turinčių savo geocheminį atlasą, tik juo beveik nesinaudoja.
G.Staugaičio teigimu, mieste yra daugiau pavojingų teritorijų, pavyzdžiui, netoli Nemuno salos esanti "Pergalės" gamyklos teritorija. Didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos ir anomalinės jų sankaupos, panašios į rastąsias Nemuno saloje, buvo aptiktos miesto centre, Vilijampolėje, Šančiuose, Dainavoje, Petrašiūnuose, Aleksote.
