Lietuva neliko Europos integracijos procesų paraštėse. Tarptautinių santykių srityje jau galime pasidžiaugti svarbiais laimėjimais, tačiau kultūra neretai lieka nuošalėje. Todėl žinia, kad “Kultūros barų” žurnalas priimtas į internetinį reikšmingiausių Europos kultūros leidinių tinklą, rodo ir mūsų kultūros pajėgumą.
Nuo sausio vidurio mėnesinis žurnalas “Kultūros barai” yra Europos kultūros tinklo “Eurozine - the Netmagazine” (www.eurozine.com), siejančio apie 100 įvairių Europos šalių iškiliausius leidinius, partneris. Žurnalų, dalyvaujančių tinkle partnerių teisėmis ratas - nedidelis, o atrankos kriterijai griežti. Šiuo metu jį sudaro 36 įvairiose Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse leidžiami kultūros žurnalai ir periodiniai humanitarinių bei socialinių mokslų leidiniai.
Tarp jų tokie gerai žinomi žurnalai kaip “Le Monde Diplomatique”, “Index on Censorship”, “Critique and Humanism”, “Magyar Lettre Internationale”, “Transit”, “Kulturbuch Quadrature”, “Ord&Bild”, “Milttelweg 36”, “Revista Critica de Sciencias Sociais”, “Kritika&Context”, “Zesyty Literackie” ir kiti. Jie išsamiai pristatomi tinklo puslapiuose su informacija apie leidinio pobūdį, profilį, redaktorius ir redkolegijos narius, žurnalo tiražą bei skelbiamos medžiagos turinį. Tinkle anotuojamas kiekvieno išleisto numerio turinys, o kartu pateikiamas žurnalo viršelis. Tačiau bene svarbiausia, kad žurnalai partneriai turi galimybę siūlyti tinklui, jų nuomone, svarbesnius ir Europos mastu įdomius savo puslapiuose skelbtus straipsnius. Jie kas mėnesį ar porą (priklausomai nuo jų periodiškumo) pateikia po 1-2 kiekvieno numerio publikacijas, kurios užsakovų lėšomis operatyviai išverčiamos į anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbą. Taip pat kaupiamas visos “Eurozine” partnerių pateiktos medžiagos archyvas. Su “Eurozine” bendradarbiauja ir leidiniai, kurie nėra tinklo partneriai. Į jų puslapius galima patekti per specialias jungtis, susipažinti su kiekvieno naujo numerio dizainu ir jame skelbiamais straipsniais arba jų anotacijomis.
Kandidatus į “Eurozine” partnerius gali siūlyti įvairios organizacijos bei leidinių redakcijos, tačiau galutinį sprendimą, atidžiai susipažinę su jiems atsiųstų leidinių egzemplioriais, priima 6 tinklo redakcinės kolegijos nariai. Galima pridurti, kad europietiškų kultūros leidinių vienijimosi procesai turi nemenką tradiciją. Nuo 1983 metų 50 įvairių Europos šalių žurnalų redaktorių kasmet rinkdavosi kuriame nors mieste ir svarstydavo visiems aktualius tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. O 1995 metais žurnalų “Westpennest” ir “Trasit” redaktoriai ėmėsi iniciatyvos ir Vienoje (Austrija) sukūrė internetinį tinklą, siekdami remti iškiliausius Europos leidinius, skatinti jų tarpusavio ryšius, pasiūlyti platesnę erdvę idėjų ir nuomonių apykaitai bei visuomeninių debatų plėtrai tarptautiniu mastu. Projektas pasirodė kaip reta sėkmingas ir perspektyvus. Europos plėtros fondai suteikė jam didelę finansinę paramą.
Šalia kitų iniciatyvų, “Eurozine” tęsia ir žurnalų redaktorių susibūrimų tradiciją. Praėjusių metų rugsėjį Gioteborge (Švedija) buvo surengtas simpoziumas “Senas ir naujas solidarumas”, kuriame pagrindinį pranešimą skaitė viena žymiausių šiuolaikinių miesto sociologijos specialisčių Čikagos universiteto profesorė Saskia Sassen. Jį rengiant dalyvavo 15 “Eurozine” tinklui priklausančių žurnalų redakcijų.
Šiuo metu “Eurozine” tinklapyje jau galima susipažinti su nauju partneriu - Lietuvos intelektualinę mintį atspindinčiais “Kultūros barais”, kurie pristato ir savo pirmąją tarptautinę publikaciją - Andriaus Bielskio straipsnį apie tautinį tapatumą ir eurointegracijos procesus. Išsamesnę Europos leidinių apžvalgą ir tinkle skelbiamą medžiagą galima rasti adresu www.eurozine.com.
