Dabar jau visai aišku, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare žemdirbiai tiesiog negalės išsisukti nuo padidėjusių pajamų. Ir teks jiems būti trupučiuką tvarkingesniems - atliekant apskaitą, konsultuojantis su žemės ūkio tarnybomis ir specialistais.
Visą finansinę paramą kaimui galima suskirstyti į tokias formas:
1) visi kaimo žemdirbiai, jei tik turi daugiau kaip 0,3 ha dirbamos žemės ir kažką su ja veikia, už pasėlius ir galvijus gaus tiesiogines išmokas (daug didesnes nei dabar);
2) stambesnieji ūkininkai, investuodami į gamybą, susigrąžins apie pusę išlaidų, remiant kaimo plėtros projektus;
3) kiekvienas kaimo gyventojas gaus finansinę paramą, jei jis nuspręs atsisakyti prekinio ūkininkavimo, imsis apželdinti žemę mišku, sukurti poilsiavietę, persikvalifikuoti į puodžiaus amatą ar dar ką kita, ir beveik visais kitais kokio nors doro sumanymo atvejais.
Vien tiesioginių išmokų srautas kitąmet padidės beveik 5 kartus.
2002 m. iš Specialiosios kaimo rėmimo programos tiesioginėmis išmokomis žemdirbiai gavo 91 mln. litų, o įstojus į ES, jau 2004 m. tų išmokų bus 425 mln. litų (jei Vyriausybė sutiks su ES pasiūlymu dalį kaimo plėtros lėšų skirti toms išmokoms pakelti iki 40 proc. ES lygio). Išmokos dar kasmet didės, kol taps tokios pat, kokias tada gaus ES ūkininkai.
Tiesioginės išmokos bus ir už pasėlius, ir už gyvulius.
Žemės savininkams ir nuomininkams, auginantiems grūdines kultūras, rapsus, už hektarą bus mokama po 235 Lt (dabar mokama 40 Lt už javus, 80-120 Lt už rapsus), už baltymines kultūras (žirnius, pupas, saldžiuosius lubinius) bus mokama po 270 Lt (dabar mokama 100 Lt).
Atsiras išmoka už bulių (skerdienos svoris daugiau kaip 185 kg) - 290 Lt ir veršelių skerdimo išmoka - 69 Lt. Galvijų skerdimo išmoka (2002 m. - vidutiniškai 80 Lt) 2004 m. pasieks 110 Lt; išmoka už ėriavedę 2004 m. bus 29 Lt (nepalankiose ūkininkauti vietovėse - 38 Lt), 2002 m. buvo 50 Lt; taigi išmoka sumažės, bet kvota - išmokas leidžiantis gauti ėriavedžių skaičius - Lietuvai yra gerokai didesnis nei šiandien turima ėriavedžių; išmoka už karves žindenes taip pat sumažės - 2004 m. bus 276 Lt, (2002 m. buvo vidutiniškai 547 Lt), bet karvių žindenių skaičius galės būti padidintas nuo dabartinio 1057 galvų net iki 47 232 galvų.
Formalumai išmokoms gauti nėra sudėtingi - reikia užpildyti atitinkamas paraiškas, įregistruoti pasėlius ir galvijus atitinkamame registre (pasėliams dar ir nurodyti jų plotą ortofotografiniame žemėlapyje, kurį nemokamai pateiks savivaldybės; beje, jokių mokesčių nereiks mokėti ir registruojant pasėlius bei galvijus), ūkininkaujant laikytis aplinkosaugos taisyklių (t.y. Lietuvos teisės aktais nustatytų normų) ir laukti pinigų. “Popieriai” pateikiami iki 2004 m. gegužės 15 d.(už gyvulius - iki balandžio 30 d., žindenes - iki birželio 30 d.), pinigai į sąskaitą banke ateis nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. sausio 31 d. (už gyvulius - nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d.).
Importo muitai bei kvotos, kai kurių svarbiausių žemės ūkio produkcijos rūšių palaikomos kainos, taip pat laisva prekyba perdirbta žemės ūkio produkcija visoje ES (kur kainos didesnės, pirmiausia pieno produktams), o dar ir perdirbėjus palaikančios eksporto subsidijos lems tai, kad žemdirbiams dar ir padidės jų produkcijos supirkimo kainos. To nebus su grūdais ir kiauliena, bet bus galimybių kilti jautienos kainai ir gerokai turėtų padidėti, nors tik palengva, pieno produktų kainos. Miesto gyventojams šito galėtume nesakyti, o štai žemdirbiams tai bus dar vienas jų pajamų augimo šaltinis.
Visa toji parama ne be tam tikros minties. Spręskite patys. Tiesioginės išmokos bus mokamos kiekvienam žemdirbiui, be jokių ūkio dydžio ar šeimininkų amžiaus apribojimų. Išmokų tikslas - ūkininkai iškart privalo gauti didesnes pajamas.
Investicijos bus remiamos (kompensuojama iki 45 proc. visų išlaidų) tik didesniems ūkiams. Pavyzdžiui, pieno ūkio šeimininkas gaus paramą savo ūkiui modernizuoti, jei per metus gamina ne mažiau nei 50 tonų pieno, o jei augina galvijus mėsai - tik turėdamas ne mažiau nei 10 karvių žindenių (karvių mišrūnių) arba 30 mėsinių galvijų, arba 50 paršavedžių, arba 50 ėriavedžių. Arba jei smulkus ūkininkas parengs gerą verslo planą. Kita vertus, jei ūkininkas sumanė verstis ir kita gretutine veikla, pavyzdžiui - įrengti kaimo turizmui skirtą poilsiavietę, finansinę paramą (iki 50 proc. lėšų kompensavimo, bet ne daugiau kaip 350 tūkstančių eurų) jis gaus tik jei tie poilsio namai turės ne daugiau kaip 18 lovų.
Mintis čia aiški - kaime turi įsigalėti stiprūs vidutinio dydžio ūkiai, nes tik tokie gali būti konkurencingi pasaulio rinkose. ES nerems (ir nedraus, žinoma) stambaus verslo projektų kaime (beje, žemės ūkio produkcijos gamyboje - taip pat, bet tai oficialiai bus įgyvendinta po 2006 m.).
Sąlygų ir sąlygėlių gausu kiekvienoje paramos ūkininkams formoje. Štai jei ūkininkas sumanys savo prastą žemę apželdinti mišku, jis taip pat gaus finansinę paramą, bet - jos nebus, jei miškas bus vien spygliuočių (reikia mažiausiai 20 proc. lapuočių sodinukų), apželdinamas plotas turės būti ne mažesnis kaip 3 ha (nebent jis liestųsi su jau augančiu mišku). Parama šiuo atveju padengs 50 proc. visų apželdinimo projekto parengimo, paties apželdinimo darbų bei pirmųjų penkerių metų priežiūros išlaidų.
Šios ir visos kitos sąlygos faktiškai yra sveiko proto reikalavimai. Jais siekiama nuvairuoti į tam tikrą būseną, į tvirtai ant kojų stovintį kaimą. ES politika tokia - kaimas turi išlikti; ir jis turi tapti ne tik linksmesnis, bet ir galingesnis.
