Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių trumpas pasvarstymas ir miklus aprobavimas vėl pagilino didesnį dėmesį mūsų ekonomikos raidai. Ką rodo metų pradžios rezultatai?
Jie dar fragmentiški ir, žinoma, nieko negali pasakyti apie tai, kaip jau naujai žiemai atėjus - oi, nenusiminkime, iki tol dar bus vasara - baigsime metus. Kol kas kylam toliau.
Antai metų pradžios rezultatai rodo, kad tebesitęsia ūkio integravimasis į Europos regiono ekonomiką - sausio mėnesį mūsų prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su 2004 m. sausiu, buvo didesnis 27 proc., o importas - 14 proc. Šiuolaikinėmis sąlygomis kuo daugiau ekonominės integracijos - tuo daugiau ir stabilumo bei perspektyvų kilti. Pateikti skaičiai taip pat rodo, kad eksporto augimas gerokai aplenkė importo didėjimą. Žinoma, kitą mėnesį gali būti priešingai, bet galingas eksporto šoktelėjimas sausį negali būti paneigtas, reikia nukelti skrybėlę prieš verslą bent (ir kol kas) už tą mėnesį.
Mažmeninės prekybos apyvarta taip pat rodė tolesnį ūkio kilimą, nors ir ne tokį intensyvų - 2005 m. sausį ji padidėjo 6,1 proc., palyginti su 2004 m. sausiu.
Nacionalinės ekonomikos perspektyvumą šiam momentui liudija ir sausio duomenys apie tiesiogines užsienio investicijas - jų buvo 195 mln. Lt. Tai pakankamai padorus prieaugis; išlikęs visus metus jis reikštų 2,3 mlrd. Lt užsienio investicijų. Net atskaičius mūsų pačių tiesiogines investicijas užsienyje (apie 15 mln. Lt), grynosios tiesioginės užsienio investicijos buvo daug didesnės nei einamosios sąskaitos deficitas.
Stabilumas irgi išlieka - infliacijos pavojus, nors priartėjęs, vis dar tik potencialus. 2005 m. sausio mėn. kainų lygis buvo aukštesnis nei 2004 m. sausį 2,9 proc. - tai yra tiek pat, kiek ir gruodžio mėnesį. Taigi sausį kainos nepakilo.
Tačiau gamintojų kainos didėja. 2005 m. vasarį apdirbamosios pramonės produkcijos gamintojų kainos padidėjo, palyginti su 2004 m. vasariu, 3,8 proc. o atmetus vis dar brangstančios naftos produktų gamybą - 3,6 procentais. Gamintojų kainos kitimas turi savo logiką ir jei konkurencija neatlyžta, jų didėjimas nebūtinai persilies į oficialų vartojimo kainų indeksą, tačiau jei tendencija išliks, nebus kur dėtis ir mažmenos kainoms.
Imasi žemės ūkio specializacija - labai teigiamas ir vilčių visai ekonomikai teikiantis dalykas. Kaip skelbia statistika, per metus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų kitimas ryškiai išsiskyrė. Augalininkystės produkcija 2005 m. sausio mėn., palyginti su 2004 m. sausiu, per metus atpigo 13,6 proc., o gyvulininkystės gaminiai pabrango 21,2 proc. Toks ryškus ir skirtingas kainų pokytis yra neabejotinai teigiamos ES narystės įtakos mūsų žemės ūkiui rezultatas. Teigiamos todėl, kad stumia jį - ir sudaro sąlygas, teikdama rinką - specializuotis šakose, kuriose Lietuvos žemdirbystė turi konkurencinį pranašumą. Augalininkystė mūsų klimato ir dirvožemio sąlygomis niekada netaps mūsų eksporto specializacija, o mėsos ir pieno produktų gamyboje Lietuva turi visas objektyvias sąlygas tapti eksportine galybe.
Pasaulio banko specialistai, sausio mėnesį paskelbę savo tyrimą apie Baltijos valstybių augimo galimybes, pažymėjo, kad augimo tempai Baltijos valstybėse gali išlikti 5-6 proc. lygio. Tai nebus lengva jau vien dėl to, kad kol kas šiose šalyse gyventojų skaičius mažėja (čia ir vėl statistika ir čia suteikia optimistinę gaidelę - 2004 metais santuokų buvo daugiau nei 2003 m. beveik 2,5 tūkstančio: 16975 užpernai ir 19429 pernai).
Žinoma, Lietuvos ekonomika tebėra maža ir vis dar trapi. Ji auga gan sparčiai, bet tas augimas daugiau kiekybinis nei kokybinis. Tiesiog gaminam ir vartojam bei eksportuojam kasmet vis daugiau, bet maždaug vis tas pačias prekes. Beveik tas pačias. Todėl realusis darbo užmokestis didėja lėtai, naujų darbo vietų randasi nedaug.
Tačiau be šito nebus ir ano - persikėlimo į aukštesnį pridėtinės vertės gaminimo lygį, perėjimo prie naujų, sudėtingesnių prekių ir įvairesnių bei įmantresnių paslaugų teikimo. Todėl pirmieji duomenys apie tai, kaip sekasi mūsų ekonomikai 2005-aisiais, laikytini neprastais.
Korėjos Respublikos (kitaip dar vadinamos Pietų Korėja) ekonomika 1960-1996 m. augo vidutiniškai 6 proc. kasmet. Tai leido jai padidinti nacionalines pajamas net 8 kartus - stulbinantis šuolis!
Korėja, kaip ir mes, pradėjo nuo labai žemo ūkio išsivystymo lygio. Bet jei palyginti aukšti tempai išlaikomi ilgėliau - net ir buvus “žemam startui” gaunami įspūdingi rezultatai. Visi prisimenam kada nors skaitę apie karaliaus ir šachmatininko susitarimą: pastarajam laimėjus karalius turėjo išmokėti tiek grūdų, kiek jų bus dedant ant kiekvieno iš langelių šachmatų lentoje kaskart dvigubai didesnį kiekį. Pirmam langeliui - vienas kviečio grūdas, antram - du, trečiam - keturi, ketvirtam - aštuoni ir taip toliau. Vieni niekai, turint pilnus aruodus, pagalvojo karalius, sukirtęs rankomis su partneriu. Bet kai šis laimėjo ir karaliaus sandėlininkai ėmė skaičiuoti grūdelius kiekvienam iš 64 langelių, nuotaikos ėmė keistis. Jau pasiekus dvidešimtąjį prireikė pusės milijono grūdų. Bet tai buvo vieni niekai, palyginti su tuo, kas dėjosi toliau. 32-am langeliui jų jau reikėjo dviejų milijardų, o dar buvo likę tiek pat langelių. Paskutiniam langeliui prireikė 9 223 372 036 854 780 000 grūdų!
O kur čia ir ką čia gali daryti Vyriausybė su savo programa ir 1000 priemonių planu?
Tai sąžiningas planas. Jame surašyta praktiškai viskas, kuo savo kasdieniame darbe užsiims valstybės institucijos. Neišskiriant nė tokių banalybių kaip, pavyzdžiui, sumanymo „per Lietuvos diplomatines atstovybes teikti užsienio piliečiams informaciją apie Lietuvą, jos ekonominius, socialinius, kultūrinius pasiekimus“ (priemonė Nr. 928). 2005-2008 metų laikotarpiu.
Vyriausybė puikiai žino, kad ji negali tiesiogiai, įstatymu, dekretu ar nutarimu, priversti žmones geriau dirbti, daugiau taupyti, sėkmingiau investuoti, nepaliaujamai tobulinti gamybą. Ji tik gali padėti tai daryti - gerindama dalį tos gamybinės žmonių veiklos sąlygų; tik dalį ir tik nedideliu mastu. Arba pakenkti - jas blogindama.
Todėl diskusija apie Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemones labai natūraliai pliūptelėjo ir čia pat užgeso. Vyriausybė dirba tik savo darbą. Visi kiti taip pat turi užsiimti savo neatidėliotinais darbais. Apie visų darbų kokybę - kitą kartą.
