JAV kariuomenėje ištarnavęs 27-erius metus, iš kurių 2-jus metus karo lauke, ir 5-erius – Lietuvos kariuomenės vadu, suprantu ne tik, kaip svarbu išvengti ginkluoto konflikto, bet ir kaip sunku įtikinti abejingus piliečius, kad laisvė turi kaštą, daug mažesnį už jos praradimą. Tai įrodo mūsų XX a. patirtis.
Rusijos įsibrovimas į kaimyninę Gruziją atvėrė nemažai akių, tačiau dar daug kas nenori pripažinti to, kas labai akivaizdu. Rusija užvaldyta be saiko ambicingų, kerštingų, „tvarkos ir teisingumo” robotų. Milžiniški pinigai iš naftos ir dujų suteikia jiems galimybę kištis į kitų valstybių politiką, skverbtis į jų ekonomiką ir dar lieka pakankamai lėšų modernizuoti savo karines pajėgas. Dujos ir nafta naudojamos kaip priemonė skaldyti Europos Sąjungos ir NATO solidarumą.
Valstiečių liaudininkų sąjungos, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų 31 Seimo narys kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertintas NATO pajėgų teisėtumas ginti Lietuvą. Tai mūsų rinkti atstovai, prisiekę ištikimybę valstybei. Galima spėlioti, kad dar tiek pat nedrįso prieš rinkimus parodyti savo spalvos. Reikia taip pat atsiminti, kad A. Paulauskas buvo vienas iš tų, kurie reikalavo referendumo dėl NATO narystės. Trapus būtų mūsų krašto saugumas, jeigu per ateinančius Seimo rinkimus tos partijos padidintų savo atstovų skaičių Seime. Ar neišvestų jie Lietuvos iš NATO? Ar nerastų Rusija preteksto įsibrauti į Lietuvą neva ginti savo tautiečių teisių, kaip Gruzijoje?
Atsakingi už mūsų krašto saugumą valdančiosios koalicijos pareigūnai aplaidžiai žiūri į labai rimtą padėtį. Nei krašto apsaugos ministras, nei Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nenori pripažinti to, kas akivaizdu. Jie nori įtikinti visuomenę, kad NATO mus apgins, žinodami, kad ir mes patys esame atsakingi už NATO saugumą, kad NATO pajėgumas priklauso nuo kiekvieno nario įnašo. Sutarties 3 straipsnis mus įpareigoja turėti savigynos pajėgumų. Vyriausybė atsisako vykdyti įsipareigojimą skirti 2% nuo BVP krašto apsaugai, mažina aktyvios kariuomenės bei rezervo pajėgas ir jų kovinį pasirengimą. Prezidentas net perspėja politikus nediskutuoti dėl Seimo priimto sprendimo, kuris, pažeisdamas Konstituciją, panaikina privalomąją karinę tarnybą, tuo žymiai mažindamas mobilizacinį potencialą. Nenuostabu, kad politologai prieš Seimo rinkimus skiria daug daugiau dėmesio krašto apsaugai. Nuostabu tai, kad socialdemokratų vadovaujama koalicija taip nuvertina mūsų laisvę, skirdama tik 1,16% nuo BVP krašto apsaugai. Tai yra vienos mažiausių lėšų tarp visų NATO šalių. Ateityje planuojama lėšų skirti dar mažiau.
Įvertinęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programą galiu konstatuoti, kad, ją įgyvendinus, jau kurį laiką vykstanti karinio pajėgumo degradacija būtų sustabdyta. Palaipsniui grįžtume prie krašto apsaugos stiprinimo, parodydami tiek potencialiam priešui, tiek sąjungininkams valią ir ryžtą ginti kraštą ir laisvę ir kad esame verti paramos.
TS-LKD programa gerbia Konstitucijos nuostatą, kad visi piliečiai privalo atlikti karinę tarnybą ir ginti kraštą. TS-LKD siūlomas septynių savaičių bazinis karinis apmokymas visiems fiziškai tinkantiems vyrams parengs mobilizacinį rezervą ir piliečius krašto gynybai. Stipendijos mokslui profesinę tarnybą atlikusiems kariams pritrauks aukštesnio intelekto jaunimą į kariuomenę ir suteiks galimybę siekti mokslų tiems, kurie dėl finansinės padėties to neįstengtų.
Kadangi Lietuvoje yra labai maža kariuomenė, gerai parengtas, organizuotas ir, atsižvelgiant į grėsmių riziką, atitinkamo dydžio aktyvusis rezervas (Savanorių pajėgos) yra būtinas. TS-LKD programa numato 12 000 žmonių aktyvųjį rezervą, tuo tarpu dabartinė valdžia numato neadekvatų – 5000 žmonių skaičių.
Deja, dabartinis Seimo patvirtintas kariuomenės transformavimo planas turi labai neigiamų ilgalaikių pasekmių krašto apsaugai, pradedant nuo štabų perorganizavimo, kenkiančio efektyviam vadovavimui bei kontrolei, iki drastiško rezervo mažinimo. Toks planas yra būdingas politikams, kurie nejaučia atsakomybės dėl ateinančių kartų.
TS-LKD programoje į krašto saugumą žiūrima atsakingai, pasirengus atitaisyti padarytą bei dar planuojamą žalą. Vykdoma programa užtikrintų adekvatų kovinį pajėgumą stabdyti įsibrovėlį, kol sunaikinti agresorių visu pajėgumu įsijungtų NATO.
Užsienio politika yra glaudžiai susijusi su krašto apsauga. TS-LKD programa numato priemones, kurios stiprins Lietuvos ekonomiką, atriš ją nuo Rusijos energetikos ir stiprins Lietuvos įtaką Europos Sąjungoje. Taip pat numatoma įgyvendinti bendrą ES energetikos politiką, gyvybiškai svarbią Lietuvos saugumui ir ekonomikos vystymui. Ši sritis pastaruosius 8 metus buvo skandalingai apleista.
TS-LKD programa pripažįsta didelę spragą koordinuojant užsienio ir saugumo politiką ir numato inicijuoti konstitucinę Valstybės gynimo tarybos (VGT) pertvarką. Ši taryba būtų performuota į Nacionalinio saugumo tarybą (NST), į kurią būtų įtrauktas užsienio reikalų ministras ir kiti šios srities pareigūnai bei būtų įsteigtas nuolat veikiantis analitinis ir koordinavimo organas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalas, susijęs su V. Pociūno žūtimi, atskleidė didelius trūkumus ne tik žvalgybos veikloje, bet ir VSD atsakomybės, valdymo ir priežiūros srityse. TS-LKD programa numato užtikrinti reikalingą priežiūrą, apsaugančią VSD veiklą nuo politinės įtakos.
Mano vertinimu, TS-LKD programos įgyvendinimas sustiprintų krašto apsaugą, ekonomiką ir įtaką tarptautinėse organizacijose, ginant gyvybiškai svarbius Lietuvos interesus.
