"Auginu tris vaikus, kurių du - iš pirmosios santuokos, - rašo laikraščio skaitytoja V. S. iš Telšių. - Iš pirmojo vyro esu prisiteisusi išlaikymą dviem jo vaikams, tačiau tėvas nei savo pareigos, nei teismo sprendimo nevykdo ir pinigų nemoka. Šiuo metu jo įsiskolinimas jau siekia apie 19 000 litų. Žinau, jog buvęs sutuoktinis nedirba, nėra įsiregistravęs Darbo biržoje ir neturi jokio turto. Kreipiausi į teismą, tačiau šis atsisako kelti baudžiamąją bylą. Prašau paaiškinti, ką man toliau daryti, kaip priversti buvusį vyrą mokėti vaikams išlaikymą?"
Kitą labai panašų laišką parašė Dalia E. iš Utenos rajono. Moteris nurodo, jog yra išsituokusi, tačiau iš buvusio sutuoktinio jokios paramos negauna. Vaikai mokosi vidurinėje mokykloje, jiems reikalingos nemažos išlaidos. Iš vaikų tėvo antstoliai negali išieškoti išlaikymo, nors jį priteisė teismas, nes buvęs vyras niekur nedirba, negauna jokių pajamų ir neturi jokio turto. Antstoliai esą laiško autorę ramina, jog įsiskolinimas niekur nedings, jis bus išieškomas iš būsimos vaikų tėvo pensijos. Tačiau pinigų reikia jau dabar, o ne už keliolikos metų. Todėl ir šio laiško autorė prašo paaiškinti, ar yra būdų, kuriais būtų galima priversti vaikų tėvą išlaikyti savo atžalas?
Panašių laiškų gauname gana dažnai. Advokato D. Svirinavičiaus teigimu, tokiais atvejais reikėtų daugiau iniciatyvos parodyti vaikų, kuriems jų tėvai nemoka išlaikymo, motinoms. Jos taip pat turėtų glaudžiau bendradarbiauti su išieškojimą vykdančiais antstoliais. Logiškai mąstant, tie tėvai juk gyvena iš kažkokių pajamų, todėl reikėtų išsiaiškinti, kur jie dirba (galbūt įsidarbinę nelegaliai), o tada kreiptis į darbdavį. Jeigu skolininkas dirba su darbdaviu nesudaręs oficialios darbo sutarties, galima prašyti darbdavį, kad jis įdarbintų tą asmenį ir tuomet iš jo atlyginimo jau bus galima išskaičiuoti tam tikrą pinigų sumą vaikams išlaikyti. Be to, galbūt prieš tai reikėtų pasikalbėti ir su vaikų tėvu bei pranešti savo ketinimus. Greičiausiai jis nenorės užsitraukti darbdavio nemalonę (šiuo metu jau ir Lietuvoje darbdavių požiūris į asmenis, vengiančius išlaikyti savo vaikus, pastebimai keičiasi) arba net prarasti darbą. Jeigu sunku nustatyti vaikų tėvo gyvenamąją ar darbo vietą, sužinoti turtinę padėtį, reikėtų pagalbos prašyti pas antstolius (jie už tai ima tam tikrą mokestį, tačiau jis nėra didelis). Antstoliai turi galimybę gauti informaciją iš duomenų bazių (pavyzdžiui, iš bankų, darbo biržų, VĮ "Regitra" (apie turimas transporto priemones), registro centrų (apie nekilnojamąjį turtą), "Sodros" ir t. t.). Susirinkus pakankamai duomenų apie realią vaikų tėvo materialinę padėtį, toks asmuo tikrai negalės nuslėpti nei savo turto, nei pajamų. Tiesa, kaip bebūtų gaila, labai dažnai tokie tėvai niekur nedirba. Jeigu tampa aišku, jog jie veltėdžiauja, neieško darbo ir pajamų šaltinių, galima daryti išvadą, jog jie iš tiesų piktybiškai vengia išlaikyti vaikus. Tada belieka kreiptis į policijos komisariatą pagal skolininko gyvenamąją vietą ir prašyti, kad pareigūnai patikrintų, ar tokiuose vaikų tėvo veiksmuose nėra piktybinio vengimo vykdyti teismo sprendimą, t. y. ar jie nepadarė baudžiamojo nusižengimo. Juk už tai gali būti baudžiama arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Tai vis dėlto tam tikros sankcijos, kurios galbūt privers asmenį susimąstyti, galbūt jis, pajutęs nuolatinį spaudimą, suvoks, kad nebus paliktas ramybėje, kad bus nuolat persekiojamas ir pradės keisti savo elgesį. Taigi abiejų laiškų autorėms belieka pasiūlyti nenuleisti rankų, nes net ir menkiausias bandymas priversti mokėti išlaikymą gali būti rezultatyvus.
